Liublino unija 1569 m.

Liublino unija 1569 m. Liublino unija - tarpvalstybinė sutartis, kuria LDK ir Lenkija sudarė vieną bendrą ATR valstybę. Liublino unijos priežastys : • Livonijos karas (1558 -1583 m.). LDK reikėjo Lenkijos karinės pagalbos kare su Rusija dėl Livonijos. • LDK bajorai siekė tokių pat teisių ir privilegijų, kokias turėjo Lenkijos bajorai. • Žygimantas Augustas buvo bevaikis. Lenkijos bajorai baiminosi, kad mirus Žygimantui Augustui, nutrūks abi valstybes jungusi personalinė unija. • Lenkijos bajorų siekis prisijungti LDK. LDK ir Lenkijos pozicijų skirtumai dėl Liublino unijos Lenkijos bajorų ir Žygimanto Augusto pozicija • Lenkijos ponai siekė besąlygiškai LDK prijungti prie Lenkijos ( inkorporuoti Lietuvą į Lenkijos sudėtį). • Žygimantas Augustas palaikė Lenkijos poziciją. LDK didikų pozicija • M. Radvilo Rudojo vadovaujami didikai baimindamiesi, kad LDK neprarastų valstybingumo, siekė sudaryti lygiateisę sąjungą. Sutarties pasirašyti nepavyko. • J. Chodkevičiaus vadovaujama delegacija, išsireikalaudama Lietuvai palankesnes sąlygas, sudarė lygiateisę sąjungą su Lenkija. Pasirašius Liublino sutartį buvo sukurta federacinė (dualistinė) Abiejų Tautų Respublika. Liublino unijos turinys (esmė): • LDK ir Lenkija sudaro vieną bendrą valstybę – Abiejų Tautų Respubliką. • Valstybę valdo vienas bendras valdovas, tituluojamas, kaip Lenkijos karalius ir LDK didysis kunigaikštis, renkamas visų Lenkijos ir LDK bajorų ir karūnuojamas Krokuvoje. • Respublikoje bus vienas bendras Seimas ir vienas Senatas. • Bendra užsienio politika ir bendri pinigai. • Abiejų šalių bajorams leista visoje Respublikoje įsigyti dvarų, žemių ir tarnybų. • 4 ir 5 Liublino unijos sąlygos realiai neįsigaliojo. 1588 m. patvirtintas III Statutas panaikino Liublino unijos nuostatas, suteikiančias lenkams Lietuvoje įsigyti valdų ir užimti pareigas. ATR struktūra pagal Liublino unijos sąlygas LDK savarankiškumo ženklai Tačiau Lenkijos atstovams galutinai pasiekti LDK prisijungimo nepavyko, nes Lietuvos valstybės savarankiškumo ženklai – Lietuvos didžiojo kunigaikščio titulas, atskira teritorija, iždas, institucijos ir pareigybės (teismai, kariuomenė, jos vadai ir kiti valstybės pareigūnai) – buvo atskiri. LDK lygiateisiškumą su Lenkija rodo ir atskiro Lietuvos antspaudo, be kurio Lenkijos karaliaus sprendimai neturėjo galios Lietuvoje, išsaugojimas. Ilgainiui Lenkijos įtaka Abiejų Tautų Respublikoje didėjo ir ji ėmė dominuoti. ( Istorikas Alfredas Bumblauskas apie Liublino uniją) Teoriškai tai buvo unitarinė valstybė, tačiau išliko atskiras valstybės titulas, teritorija ir vykdomoji valdžia su iždu bei kariuomene. Taigi ryšį tarp LDK ir Lenkijos galime vadinti federacija

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!