Liublino unija: LDK savarankiškumo apraiškos

21. Liublino unija: LDK savarankiškumo apraiškos

Temos aktualumas ir problemiškumas:

Kas turima galvoje, kalbant apie LDK savarankiškumą. Kuo tai pasireiškė?

Šiandien Lenkija ir Lietuva yra artimos kaimynės ir patikimos sąjungininkės. Šis abiejų valstybių ir tautų bendradarbiavimas praeityje pažymėtas audringų konfliktų ir nesutarimų. Juk dviejų pusių santykiai ir bet koks bendradarbiavimas dažnai įgauna derybų pobūdį.

Iš tiesų dalykai, dėl kurių ginčijamasi, dažnai priklauso nuo to, kaip jie vienos ar kitos pusės yra suprantami, interpretuojami. Dažnai nesutarimų kyla todėl, kad esama neatitikimų tarp to, kas deklaruojama dokumente, ir realaus gyvenimo. Liublino unijos akte buvo teigiama, kad Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė yra jau vienas neišskiriamas ir vienalytis kūnas, taip pat viena bendra, neišskiriama Respublika, kuri iš dviejų valstybių ir tautų susidarė ir susijungė į vieną tautą. Ar viskas šioje valstybėje buvo tapę bendrą?

PROBLEMINIAI KLAUSIMAI:

Kokia Statutų paskirtis, kokia jų reikšmė LDK politiniame ir teisiniame gyvenime.

LDK STATUTAI

Rengė LDK kancleris Albertas Goštautas.

Įtvirtino didikų privilegijuotą padėtį valstybės valdyme. Įteisino valstiečių priklausomybę nuo žemvaldžių bajorų. Pakeitė teismų sistemą.

I Statutas 1529 m.

Žygimantas Senasis

II Statutas 1566 m.

Žygimantas Augustas

III Statutas 1588 m.

Zigmantas

Vaza

Rengė LDK kancleris Leonas Sapiega.

Traktavo LDK atskira nuo Lenkijos valstybe. Galutinai įtvirtinta valstiečių baudžiava. Galutinai įtvirtino bajorų luomo valdžią, sumenkino Kunigaikščio vaidmenį, kas ilgainiui sąlygojo LDK valstybingumo praradimą.

Rengė 10 žmonių komisija (5 katalikai ir 5 stačiatikiai).

Sulygintos didikų ir eilinių bajorų teisės, Visiems bajorams suteikta teisė dalyvauti valstybės valdyme, t. y. įteisinta bajorų demokratija. Valstiečiai su jiems priklausančia žeme paskelbti bajorų nuosavybe.

Leonas Sapiega (1557—1633).

LDK didikas, valstybės veikėjas. Buvo karaliaus sekretorius, LDK kancleris ir didysis etmonas. Vienas LDK Vyriausiojo tribunolo įkūrimo iniciatorių.

Vadovavo III LDK Statuto rengimui. Buvo vadinamas Lietuvos Solonu(???).

Albertas Goštautas (1480—1539).

LDK valstybės ir karinis veikėjas. Įtakingas LDK didikas. Nuo 1522 m. LDK kancleris ir Vilniaus vaivada.

Vadovavo I LDK Statuto rengimui. Buvo Bychovco kronikos (Lietuvos metraščio) parašymo iniciatorius.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!