Lietuvos- Lenkijos valstybingumo klausimas 1795- 1815 metais

Po 1795m. padalijimų didžioji dalis Lietuvos teko Rusijos imperijai, išskyrus užnemunę, kuri kartu su Šiaurės Lenkija atiteko Prūsijai. Ši data laikoma daugybės bandymų atkurti buvusį valstybingumą su kitų valstybių pagalba pradžia.
Nepasisekus 1794m. sukilimui bajorija ėmė ieškoti galingo sąjungininko, kuris galėtų pakeisti esama padėtį ir padėti atkurti buvusia Lietuvos- Lenkijos valstybę. Labiausiai į išvaduotojos vaidmeniui tiko porevoliucinė Prancūzija. Generolo Napoleono Bonaparto, 1804 metais tapusio imperatoriumi, kariniai laimėjimai prieš autokratines monarchijas sukėlė ne tik Lietuvos ir Lenkijos, bet ir kitu savo likimu nepatenkintų tautų viltis. Lietuvos ir Lenkijos bajorai- svarbiausia viešojo šalies gyvenimo jėga, norėdami atkurti iki padalijimų gyvavusią valstybę, ieškojo Napoleono pagalbos. Valstybės pasidalijusios Lietuvą ir Lenkiją į tokius bajorų veiksmus negalėjo ramiai žiūrėti. Su bajorais imta tartis, siūlyti įvairius dalinio valstybingumo projektus.
Lietuvos ir Lenkijos politiniai veikėjai, norėdami pasinaudoti momentu ir atkurti bendrą valstybę, nesutarė dėl priemonių, jų jėgos neretai skaidėsi. Tačiau galima įžvelgti dvi pagrindines ir pastovias orientacijas, kurios turėjo tvirtų šalininkų tiek Lietuvoje tiek Lenkijoje. Didžioji aktyviai kovojusios bajorijos dalis siekė atgauti savo krašto nepriklausomybę ginklu; pagalbos tikėjosi iš naujosios, revoliuciją įvykdžiusios Prancuzijos. Kita bajorų dalis (daugiausia turtingesnieji ir konservatyvesnieji ) manė galėsią atkurti Lietuvos- Lenkijos valstybę vedami Rusijos,kuri dar prieš padalijimus siekė paimti į savo globą visą buvusios Lenkijos karalystės teritoriją. Tokioje situacijoje, iki pat Vienos kongreso pabaigos į Napoleoną ir Aleksandrą I , buvo nukreiptos politinės Lietuvos- Lenkijos aspiracijos.
Abu monarchai rūpindamiesi savo interesais, domėjosi ir Lietuvos bei Lenkijos siekias, kurie buvo svarbūs Rusijai konfrontuojant su Prancūzija. Į 1807metais Tilžės taika įkurtą Varšuvos kunigaikštystę iėjo ir Lietuvos Užnemunė, o 1812 metais Vilniuje Napoleonas įkūrė Lietuvos laikinosios vyriausybės komisiją. Antra vertus caras Aleksandras I , 1811-1812m leido savo šalininkams suprasti, jog neprieštarauja Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atkūrimui Rusijos imperijos sudėtyje.
Šiame darbe gilinsiuosi į tai, kokios aplinkybės, vertė Lietuvos bajorus pasirinkti vieną ar kitą poziciją šiuo neramiu laikotarpiu, kokiais būdais jie...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!