Norint atsiminti bet kokį įvykį reikia, kad mūsų smegenis pasiektų informacija, kuri būtų išlaikoma, o vėliau vėl atgaivinama (Myers, 2000).
Atmintis yra sudėtingas fenomenas, kurį nei psichologai, nei fiziologai iki galo nesupranta. Manoma, kad atmintis – trijų stadijų procesas, įtraukiantis jutiminės medžiagos užkodavimą, tos medžiagos išsaugojimą (išlaikymą) ir to, kas buvo išsaugota, atkurimą. Priklausomai nuo tam tikrų kintamųjų atmintis gali būti pagerinta ar susilpninta bet kurios iš šių stadijų metu. Dauguma tyrinėtojų yra įsitikinę, kad du skirtingi atminties tipai įtraukiami į praeities įvykių prisiminimą. Tai yra trumpalaikė ir ilgalaikė atmintys. Trumpalaikė atmintis įtraukiama, kai reikia užkoduoti, išlaikyti ir atkurti laikiną medžiagą iš asmens tuometinės aplinkos, pavyzdžiui, kai reikia prisiminti telefono numerį ar žodinius nurodymus sąlyginai trumpam laiko periodui. Ilgalaikė atmintis įtraukiama, kai asmuo atkuria informaciją, kuri buvo užkoduota sąlyginai tolimoje praeityje, pavyzdžiui, kai reikia prisiminti, kas įvyko praeito gimtadienio metu ar vakar, arba atkuriant vaikystės įvykius. Tokie faktoriai, kaip interferencija, medžiagos prasmingumas, mokymosi laipsnis ir motyvacija įtakoja ir trumpalaikę, ir ilgalaikę atmintis.
Taip pat skiriami 2 procesai, įtraukiantys informacijos atkurimą. Atpažinimas ir prisiminimas yra du informacijos atkurimo tipai. Prisiminimas yra toks procesas, kai specifinė informacija ištraukiama iš atminties be užuominų pagalbos. Atpažinimas, atvirkščiai, įtraukia ankščiau podemonstruotos medžiagos identifikavimą. Kai atmintis tiriama, panaudojant atpažinimo procedūrą, iš daugybės pateiktos tiriamajam informacijos reikalaujama ištraukti teisingą at tinkamą informacijos dalį (Belsky, 1984).
Glaudus ir akivaizdus ryšys egzistuoja tarp atminties ir mokymosi. Jei žmogus nesugeba mokytis, tai mažai prisiminimų gali būti išsaugota jo atmintyje. Susilpnėjusi atmintis tuo pat metu pasireiškia sumenkėjusiame gebėjime mokytis. Visi tyrimai, susiję su žodiniu mokymusi, liečia ir atmintį. Daugumoje mokymosi tyrimų tiriamieji turi prisiminti tam tikrą informaciją, kurią jie išmoko specifinės eksperimentinės užduoties metu. Iš praktinės ir eksperimentinių pusių mokymasis ir atmintis dažnai neatskiriami (Belsky, 1984).
Melton (1963) pateikė pagrindą tam, kad atskirti mokymasį ir atmintį. Pagal Melton, mokymasis gali būti apibrėžtas kaip elgesio pakitimas...
Šį darbą sudaro 2358 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!