Atliekų konteineriai

Per vieną dieną vien tik kauniečiai išmeta apie 700-800 tonų buitinių atliekų. Kasdien jas iš miesto gatvių ir kiemų surenka ir išveža bendrovės “Kauno švara” mašinos, kurios kai kuriais maršrutais važiuoja net du kartus per dieną. Nepaisant to, dažnai šiukšlių konteineriai būna perpildyti, atliekos suverstos ir šalia jų. “Padėtis tapo katastrofiška, nes susikaupė daug šiukšlių. Negali miestas paskęsti šiukšlių kalnuose, todėl reikia ieškoti pinigų ir būdų, kaip šią problemą išspręsti.
Bendrovės “Kauno švara” generalinio direktoriaus Petro Čiegio teigimu, tokia kritiška padėtis susidarė, nes į gyventojams skirtus šiukšlių konteinerius metamos ne tik buitinės atliekos, bet ir sugrėbti medžių lapai, seni baldai, statybinės atliekos, padangos. Todėl ypač reikia rūšiuoti atliekas.
“Sugrėbę lapus, sąšlavas, kiemsargiai jas dažnai suverčia į konteinerius, kuriuose po to nebelieka vietos gyventojų išmetamoms buitinėms atliekoms. Todėl šiukšlės verčiamos šalia konteinerių ir šiukšlinamas miestas. Bioatliekas (lapus, sąšlavas) turi išvežti į kompostavimo aikštelę ar sąvartyną gyvenamuosius namus, teritorijas eksploatuojančios ar administruojančios organizacijos, tačiau ne visos tai daro.
Nors mieste veikia dvi stambiųjų atliekų aikštelės (Julijanavos ir Ašigalio gatvėse), gyventojai nesivargina į jas nugabenti nebereikalingus senus baldus, šaldytuvus, kitą sugedusią buitinę techniką, statybinį laužą. Visą šį “turtą” jie sukrauna šalia konteinerių arba net į pačius konteinerius. Kai toks konteinerių turinys patenka į “Kauno švaros” mašinas, pastarųjų mechanizmai lūžta, genda.
Daugiau kaip šimtą metų visi Kauno miesto nešvarumai buvo atvežami ir išpilami į Nemuno ir Neries santaką, tada vadinamą „Gojumi“. Nepūvančias atliekas taip pat pildavo Nemuno pakrantėse prieš Tilmano gamyklą, ant Neries kranto tarp pilies ir miesto, už miesto sodų (dabar Kęstučio g.) ir dar keliose šiukšlių suvertimo vietose. Pūvančioms medžiagoms buvo paskirtas plotas Žaliakalnyje prie Ukmergės plento, 8 varstai už miesto.
„Nepasakyčiau, kad atliekų tvarkymas Lietuvoje sovietmečiu buvo prastai organizuotas. Pradėjus 1962 m. Respublikoje įgyvendinti planingą sanitarinį miestų valymą Kaune, kaip ir kituose miestuose, buvo įdiegta betarinio valymo sistema. Iki 1992 m. 49 maršrutais atliekas surenkančios mašinos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!