Arklių elgesys

Arklių nenormalus elgesys yra dažnai pasitaikantis praktikoje, todėl reikalinga išsiaiškinti tokį elgesį sukeliančias priežastis ir mažinti jo pasireiškimą. Lietuvoje prevenciniais tikslais arklių gerovės vertinimas yra neatliekamas, taigi nenormalaus arklių elgesio priežastys nėra išnagrinėtos Lietuvos mastu.( Bachmann et al., 2009). Nenormaliam elgesiui priskiriamas stereotipinis elgesys ir kitas nepageidautinas (paprastai agresyvumas žmogaus atžvilgiu) elgesys. Stereotipinis elgesys – tai pasikartojantis, vienodas pagal pobūdį, o pagal trukmę ir dažnumą gali būti nevienodas betikslis gyvūno judėjimas ar atskirų jo kūno dalių judinimas, o pagal atlikimo pobūdį skirstomas į motorinį bei oralinį. (McBride, Hemmings, 2009). Arklių atliekama nenormali elgsena turi neigiamos įtakos tiek patiems arkliams, tiek jų šeimininkams ar juos gydantiems veterinarijos gydytojams. Visų pirma, arkliai tokiam elgesiui atlikti skiria didesnę laiko dalį nei ėsti ar ilsėtis ir tai priveda prie kūno masės praradimo (Christie et al., 2008), visų antra, tokios elgsenos rodymas dažnai priveda prie sveikatos sutrikimų, tokių kaip sąnarių, raumenų ir atraminės sistemos disfunkcija pas linguojančius arklius, ar priekinių kandžių dantų visiškas nudilimas pas priekandžiaujančius arklius (McBride, Hemmings, 2009). Taip pat dažniausiai yra gadinamas inventorius, kai apkramtomos gardų atbrailos, nuspardomos sienos ir durys, o agresyvus arklių elgesys kelia pavojų jų savininkų bei veterinarijos gydytojų, atliekančių gydomąsias manipuliacijas, sveikatai (Coooper, McGreevy, 2007). Nenormalus arklių elgesys susiformuoja nepakankamai užtikrinus jų gerovę, kai yra ribojami maitinimosi, judėjimo, socialinės elgsenos poreikiai. Todėl svarbu prevenciją bei gydymą nukreipti į tokią elgseną sukeliančias priežastis, o ne vien tik į pasireiškiančių simptomų mažinimą (Bachmann et al., 2009).
Darbo tikslas - išanalizuoti nepageidaujamą arklių elgesį sukeliančias priežastis.
Per 60 milijonų metų arkliai išsivystė kaip bendruomeniniai gyvūnai, gebantys ėsti ir suvirškinti daug ląstelienos turintį pašarą. Ši rūšis įgijo gebėjimą pajusti grobuonį ir staigiai atsitraukti (pabėgti). Tai pirmaeiliai apsaugos mechanizmai, leidžiantys sukurti stabilias grupes ir yra svarbiausi išlikimo strategijoje. Moksliškai įrodyta, kad po prijaukinimo arklio elgsena išliko reliatyviai nepakitusi ir tai reiškia, kad žmonių suformuoti apribojimai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!