Ekologiniame žemės ūkyje dažnai remiamasi originalia Peterio Rušo augalų mitimo teorija. Joje armuo skiriamas į dvi zonas: viršutinę armens dalį, kurią jis vadina „ląstelinės brandos zona“, ir po ja glūdinčią „plazminės brandos zoną“. Pagal jį, viršutinėje „ląstelinės brandos“ zonoje gyvenantys mikroorganizmai destruktoriai ardo organinę medžiagą, joje esančius cukrus, riebalus ir oksiduodami juos gauna būtiną energiją. Kartu jie praturtina dirvožemį augalams prieinamomis mineralinėmis maisto medžiagomis. Gilau esančioje „plazminės brandos“ zonoje mikroorganizmų gyvenimo sąlygos yra ne tokios palankios. Joje mažiau lengvai yrančių, energijos gausių medžiagų. Jeigu mikroorganizmai badauja, tai pagal P. Rušą, jie suyra į smulkias sublastelines daleles, o trūkstant energijos, medžiagų apykaita tame sluoksnyje sumažėja iki minimumo. Tas procesas yra grįžtamasis: sąlygoms pagerėjus, mikroorganizmai vėl atsistato. „Plazminės brandos zonoje“ gyvena augalų šaknys, jos savo išskyromis maitina simbiotinius mikroorganizmus, pirmiausia Koli ir simbiotines bakterijas. Šių bakterijų rūšių viršutinėje „ląstelinės brandos zonoje“, pagal jį, paprastai nėra. Augalų šaknys su dirvožemio tirpalu siurbia ir energijos turtingą „plazmą” (ląstelių daleles). Tos dalelės, pagal P. Rušą, būdamos gyvybingos, išsaugo ir visas savo biologines funkcijas. Kuo daugiau augalas panaudoja plazmos, tuo daugiau jame susikaupia energijos, tuo daugiau jis gali jos sunaudoti auginti. Plazma jautri aeracijai, todėl, pagal P. Rušą, žemę reikia dirbti sekliai, gilesnių kaip 15 cm dirvos sluoksnių stipriai aeruoti purenant nederėtų.
Žemės ūkio augalų aprūpinimas azotu, fosforu, kaliu. Vienas iš svarbesnių ekologinės žemdirbystės principų yra siekis sukurti ūkyje kuo uždaresnį augalų maisto medžiagų judėjimo ciklą, kad kuo mažiau augalų maisto medžiagų būtų išvežama iš ūkio ir išplaunama iš dirvožemio. To siekiama mažinant nebūtinus jų nuostolius, kompensuojant prarastas maisto medžiagas - tai atlieka dirvožemio mikroflora ir mikrofauna. Aptariant tokio uždaro ciklo erdvinę apimtį, nederėtų apsiriboti viename atskirai paimtame lauke ar ūkyje. Rekomenduojama tai daryti regione, kur iš ne žemės ūkio gamybos, perdirbant visas įmanomas buitines atliekas, galima sugrąžinti į dirvožemį iš jo paimtas augalų maisto medžiagas. Taip...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!