Pajamų samprata žemės ūkyje

ĮVADAS Mano pasirinkto kursinio darbo tema yra aktuali todėl, kad reikalinga didinti žemės ūkio pajamas, darbuotojų pragyvenimo lygį, didinti žemės ūkio produktų konkurencingumą šalies ir užsienio rinkose. Žemės ūkis visose šalyse yra glaudžiai susijęs su visa ekonomika. Pokyčiai žemės ūkyje turi vykti palaipsniui, tam reikalinga laiko. Lietuvos žemės ūkis yra svarbus ekonominiu, socialiniu etnokultūriniu bei gamtosauginiu požiūriu. Dėl daugiafunkcinio pobūdžio žemės ūkis laikomas prioritetine Lietuvos ūkio šaka. Kaimas pradedamas vis labiau vertinti kaip šalies infrastruktūra, nuo kurios priklauso kaime ir mieste gyvenančių žmonių gyvenimo lygis. Ekonominiu požiūriu svarbiausias žemės ūkio veiklos tikslas – gauti kuo daugiau pajamų ir pelno. Tačiau nuo seno žinoma, kad žemės ūkyje pajamos gaunamos daug sunkiau nei kituose ekonominės veiklos sektoriuose. Ir tai yra viena svarbiausių problemų tiek patiems ūkininkams, tiek valstybei. Žmonės užsiimantys žemės ūkio veikla susiduria su daugybe sunkumų. Dažniausiai šalies ekonominis pagyvėjimas nepataiso ūkinio aktyvumo mažėjimo. Ūkininkai patiria didžiulius nuostolius, nesugeba sukaupti pakankamai lėšų, kad galėtų sumokėti savo sąskaitas, mažėja jų žemės vertė ir panašiai. Dėl šių priežasčių sunkumai iškyla ir valstybei. Dalis ūkių bankrutuoja, o tai paveikia ir daugelio bankų finansinę būklę, didelius nuostolius patiria žemės ūkio įrenginių gamintojai. Dėl to sumažėja ir Vyriausybės biudžetas, nes ji, stengdamasi gelėti šalies ekonomiką, priversta padėti žemės ūkiu besiverčiantiems ir skiria didesnes subsidijas. Pagrindinę žemės ūkio pajamų dalį sudaro gautos pajamos už augalininkystės ir gyvulininkystės produkciją. Šių pajamų dydį lemia produktyvumas, paklausa ir kainos. Žemės ūkio produktų paklausa taip greitai nekinta, lyginant su pramoninkų gamybos paklausa. Darbo aktualumas- pajamų didinimas žemės ūkyje ir didinti žemės ūkio produktų konkurencingumą šalies ir užsienio rinkose. Darbo objektas – pajamos žemės ūkyje. Darbo tikslas - apžvelgti žemės ūkio pajamų šaltinius ir veiksnius. Darbo uždaviniai : Išanalizuoti rodiklius ir jų pokyčius pagal rekomenduojamo darbo plano poskyrius: 1. Apžvelgti žemės ūkio pajamų šaltinius. 2. Išanalizuoti Lietuvos žemės ūkio pajamų rodiklius ir pokyčius. 3. Apžvelgti veiksnius, įtakojančius žemės ūkio pajamas. Nagrinėjamas laikotarpis – 2004-2006 m. Tyrimo metodai - analitinis, grafinis , statistinis. Darbe naudojami informacijos šaltiniai: mokslinė, mokymo metodinė literatūra, statistinės informacijos šaltiniai, straipsniai bei konferencijų medžiaga. 1. PAJAMŲ SAMPRATA IR ŠALTINIAI ŽEMĖS ŪKYJE 1.1 Pajamų samprata Žemės ūkio požiūriu svarbu ne vien tai, kiek per metus pagaminta bendrosios produkcijos, bet ir tai, kiek sukurta naujos vertės. Ūkiniu požiūriu pajamos – tai skirtumas tarp piniginių įplaukų už realizuotą produkciją ir išlaidų tai produkcijai pagaminti. Tai visuomenės grynųjų pajamų dalis, kuri paliekama ūkiams. Jų dydis ūkiuose iš esmės priklauso nuo kainų ir savikainos dydžio. Be to, pajamų dydį lemia ir produkcijos kokybė, produkto gamybos ir pardavimo sezoniškumas (sezoniški svyravimai ypatingai pasireiškia augalininkystės šakoje), pasaulinės prekybos tendencijos, žemės ūkio teritorinis išsidėstymas ir panašiai. Tačiau grynąsias pajamas ūkiai gauna tik sumokėję mokesčius bei už darbą samdomiems asmenims. Grynosios pajamos sukuriamos darbuotojų pridedamuoju darbu, gaminant tiek prekinę, tiek ir neprekinę produkciją. Tačiau pelnu jos tampa tik šį produktą realizavus visuomenei. Pajamų sampratai aiškinti naudojamos įvairios koncepcijos, pavaizduotos 1 pav. Nacionalinės ekonomikos kontekste žemės ūkio verslo ekonomikos kontekste 1 pav. Pajamų koncepcijos pagal funkcinį jų pasiskirstymą Pajamos iš žemės ūkio – tai piniginės ir natūrinės pajamos, gautos iš žemės ūkio gamybos. Piniginės pajamos skaičiuojamos iš pinigų sumos, gautos pardavus žemės ūkio produkciją, atimant išlaidas žemės ūkio gamybai. Natūrinės žemės ūkio pajamos – tai visa žemės ūkio produkcija, kurią namų ūkis pats suvartojo ar atidavė kitiems, taip pat suvartota ūkyje užsiauginta ir perdirbta produkcija (pvz., rūkytos dešros, sviestas, grietinė ir pan.), įvertinta rinkos kainomis. Kiekvienas įmonės veiklos produktas vadinamas pajamomis. Jos atsiranda pardavus produkciją arba atlikus darbus. Be to, gauti pajamų įmonė gali iš komercinės ir investicinės veiklos. Produkcija laikoma parduota, kai pirkėjas sumoka už prekes iš karto arba įsipareigoja sumokėti vėliau. Žemės ūkio įmonėse produkcija dažnai parduodama pagal sutartis, kuriose numatyta nupirktą produkciją atsiimti dalimis, nors pinigai dažniausiai sumokami iš karto. Tokiais atvejais produkcijos pardavimo momentu pripažįstama sutarties sudarymo data. Parduodant žemės ūkio techniką, sėklą ir kitą turtą išsimokėtinai, pajamos visa pardavimo suma pripažįstamos nuo turto pardavimo dienos, nors atsiskaitoma ir dalimis. Už suteiktas žemės ūkio įmonių paslaugas atlyginimas pripažįstamas pajamomis nuo jo fiksavimo dokumentuose datos. Ekonomikos moksle galima skirti šias pajamų formas: a) bendrosios pajamos; b) vidutinės pajamos; c) ribinės pajamos. Bendrosios pajamos - tai pajamos, gautos už visą parduotą produktų kiekį: Čia p - produkcijos vieneto kaina; Q - parduotas produkto kiekis; TR - bendrosios pajamos. Vidutinės pajamos - tai pajamos, gautos už vieną produkto vienetą; Čia AR-vidutinės pajamos. Ribinės pajamos - pajamos, gautos už papildomai pagamintą ir parduotą produkto vienetą: Čia NR – ribinės pajamos; TR – papildomos bendrosios pajamos ; Q – papildomas produkto kiekis. Tobulos konkurencijos sąlygomis vidutinės ir ribinės pajamos sutampa su produkto vieneto kaina . 1.2. Pajamų šaltiniai Žemės ūkio įmonės apskaitoje fiksuojamos šios pajamos: • augalininkystės produkcijos pardavimo pajamos; • gyvulininkystės produkcijos pardavimo pajamos; • pramoninės gamybos produkcijos pardavimo pajamos; • ilgalaikio turto pardavimo pajamos; • kitos realizacijos pajamos; • pajamos už paslaugas ir atliktus darbus; • finansinės ir investicinės veiklos pajamos. Pagrindinę žemės ūkio pajamų dalį sudaro gautos pajamos už augalininkystės ir gyvulininkystės produkciją. Šių pajamų dydį lemia produktyvumas, paklausa ir kainos. Produktyvumą lemia atskirų kultūrų derlingumas ir bendrasis derlius bei gauta gyvulininkystės produkcija. Vykstant agrarinei reformai, Lietuvoje gerokai sumažėjo kultūrų pasėlių plotų bei gyvulių. Trūkstant lėšų įsigyti trąšoms, chemikalams, sumažėjo kultūrų derlingumas, o šeriant nepilnaverčiais pašarais, mažėja gyvulių produktyvumas. Dėl to sumažėjo žemės ūkio kultūrų bendrasis derlius ir gyvulininkystės produktų gamyba. Šie rezultatai ­ taip pat turi įtakos žemdirbių pajamoms. Kitas svarbus veiksnys, darantis įtaką pajamoms, yra žemės ūkio produktų paklausa. Paklausą lemia vartotojų pajamos, įpročiai, reklama, importinių prekių antplūdis ir kt. Padidėjus gyventojų pajamoms, vartotojai įsigyja beveik visko daugiau, tačiau išlaidos maistui, palyginti su kitomis reikmėmis, auga lėčiau. Augant pajamoms, vartotojai gali du kartus padidinti išlaidas drabužiams, atostogoms, tačiau maisto produktų-vartojimas iš esmės nepadidės. Galbūt pakis požiūris į maisto produktų kokybę. Mažas pajamas turintys vartotojai stengsis įsigyti pigesnių maisto produktų, o gyventojai, turintys dideles pajamas, ieškos geros kokybės brangesnių maisto produktų. Be to, vartotojai, besirenkantys maisto produktus, skiriasi skoniu, mitybos įgūdžiais. Importiniai maisto produktų pakaitalai, ypač gerai reklamuojami, keičia mitybos įpročius, todėl mažėja tradicinė Lietuvoje gaminamų žemės ūkio produktų paklausa. Žemdirbiai turi sekti maisto produktų paklausą, jos kitimus ir orientuotis į paklausios produkcijos gamybą kaip pajamų šaltinį. Žemės ūkio produkcijos kainos turi didelę įtaką paklausai ir pajamoms. Didėjant kainoms, didėja ūkininkų pajamos, tačiau gausėja ir pačių gamintojų. Daugiau pagaminus produkcijos, padidėja pasiūla, tad pirkėjai mažina kainas. Be to, kai supirkimo kainos didesnės, didėja maisto produktų pardavimo kainos, tačiau paklausa mažėja. Kasmet žemdirbiai, augindami žemės ūkio kultūras ir laikydami gyvulius, nėra tikri dėl būsimų pajamų, kurios priklausys nuo gautos produkcijos ir kainų. Gautas pajamas žemdirbiai naudoja atsiskaitymams, gamybai ir reprodukcijai bei šeimos poreikiams tenkinti. Iš gautų pajamų žemės ūkio įmonė atsiskaito: 1) su tiekėjais ir rangovais; 2) socialinio draudimo organizacijomis ir įstaigomis; 3) valstybės iždu; 4) už darbą; 5) bankų paskolas; 6) kitų įmonių ir organizacijų paskolas; 7) su akcininkais ir pajininkais; 8) turto draudimo organizacijomis; 9) už nuomas ir komunalines paslaugas. 1.2.1. Žemės ūkio produkcija-pagrindinis pajamų šaltinis Didžiausią dalį bendrosios žemės ūkio produkcijos vertės 2006 metais sudarė pienas (24,3 proc.). Paskui būtų javai, jie sudarė (17 proc.), bet jų vertė, palyginti su 2005-aisiais, sumažėjo 14 proc. Tam turėjo įtakos mažesnis grūdinių augalų derlius (kviečių – 41 proc., rugių – 17 proc., miežių – 22 proc., avižų – 45 proc., kitų javų grūdų – 42 proc.), nors supirkimo kainos buvo didesnės (kviečių – 23 proc., rugių – 21 proc., kvietrugių – 19 proc., miežių – 12 proc., avižų – 22 proc.). Techninių augalų produkcijos vertė sumažėjo 2,8 proc. Jų dalis sudarė 6,0 proc. bendrosios žemės ūkio produkcijos. Sumažėjimą lėmė gamybos apimtys (19 proc.), nors supirkimo kainos padidėjo (7,9 proc.). Aliejinių augalų produkcijos vertė išaugo 10 proc. dėl 17 proc. didesnių supirkimo kainų, cukrinių runkelių vertė sumažėjo 16 proc. dėl 10 proc. mažesnio derliaus ir 0,6 proc. supirkimo kainų, ankštinių augalų produkcijos vertė sumažėjo 6,5 proc. dėl 41 proc. mažesnio derliaus, nors supirkimo kainos buvo didesnės 5,3 proc. Pašarinių augalų dalis sudarė 9,2 proc. (nežymiai padidėjo 0,1 proc.) bendrosios produkcijos vertės. Kitų augalų produkcijos vertė sumažėjo: daržovių – 8,4 proc., bulvių – 18 proc. (dėl atitinkamai 21 proc. ir 48 proc. mažesnio derliaus). Didesnės buvo supirkimo kainos: daržovių – 24 proc., bulvių – 57 proc. Vaisių produkcijos vertė išaugo 51 proc., nes gautas 11 proc. didesnis derlius, o kainos išaugo 14 proc. Gyvulininkystės produkcijos vertė 2006 metais, palyginti su 2005-aisiais, išaugo 8,3 proc. dėl didesnių subsidijų (45 proc.), gamybos apimties (3,8 proc.) ir supirkimo kainų (1,4 proc.). Pieno gamyba užėmė pirmąją vietą, jos dalis sudarė 24 proc. bendrosios žemės ūkio produkcijos vertės, 2006 metais, palyginti su 2005-aisiais, padidėjo 13 proc. dėl gamybos apimties augimo (5,0 proc.) ir didesnių supirkimo kainų (2,4 proc.). Gyvulių auginimas atitinkamai sudarė 22 proc. ir padidėjo 2,7 proc., dėl gamybos apimties augimo (2,1 proc.) ir didesnių supirkimo kainų (1,1 proc.): galvijų produkcijos vertė padidėjo 9,6 proc., paukščių – 5,9 proc., o sumažėjo kiaulių – 3,3 proc., avių ir ožkų – 15 proc. 2 pav. Bendrosios žemės ūkio produkcijos struktūra 2006 metais 2006 metais bendroji žemės ūkio produkcija veikusiomis kainomis sudarė 5,232 mlrd. Lt, palyginti su 2005 metais, išaugo 3 proc. Bendrosios žemės ūkio produkcijos didėjimą skatino auganti žemės ūkio ir maisto produktų paklausa vidaus rinkose bei didėjančios užsienio prekybos apimtys. Jos teigiamus poslinkius lėmė ir išaugusi ES parama. 2006 metų augalininkystės produkcijos bendroji vertė sudarė 90 proc. 2005-ųjų vertės. Gyvulininkystės produkcijos bendroji vertė 2006 metais padidėjo 17 proc. Tai lėmė išaugusios gyvulininkystės produkcijos gamybos apimtys ir padidėjusios pieno bei galvijų supirkimo kainos. (Žr. 1 lentelę ir 2 lentelę). 1 lentelė Bendroji žemės ūkio produkcija (veikusiomis kainomis, mln. litų)   2004 2005 2006 Visi ūkiai       Visa žemės ūkio produkcija 4552,3 4817,3 4913,0      augalininkystės 2320,3 2571,8 2279,3      gyvulininkystės 2232,0 2545,5 2633,7 Ūkininkų ir kitų gyventojų ūkiai       Visa žemės ūkio produkcija 3438,3 3937,5 3658,1      augalininkystės 1914,3 2192,4 1915,1      gyvulininkystės 1524,0 1745,1 1743,0 Žemės ūkio bendrovės ir įmonės       Visa žemės ūkio produkcija 1114,0 1179,8 1254,9      augalininkystės 406,0 379,4 364,2      gyvulininkystės 708,0 800,4 890,7 Žemės ūkį aptarnaujančių įmonių produkcija 73,3 88,7 111,5 2 lentelė Bendrosios žemės ūkio produkcijos apimties pokyčiai Palyginti su ankstesniais metais, procentais   2004 2005 2006 Visi ūkiai       Visa žemės ūkio produkcija -0,4 3 -13      augalininkystės -6 2 -28      gyvulininkystės 8 4 2 Ūkininkų ir kitų gyventojų ūkiai       Visa žemės ūkio produkcija -5 2 -17      augalininkystės -10 3 -30      gyvulininkystės 5 -1 -3 Žemės ūkio bendrovės ir įmonės       Visa žemės ūkio produkcija 15 5 2      augalininkystės 16 -5 -19      gyvulininkystės 14 10 12   1.2.2. Žemės ūkio produkcijos gamyba, supirkimas ir bendroji pridėtinė vertė Padidėjus produktyvumui per 2004–2006 metus mėsos gamyba išaugo 13 proc., o pieno – 9 proc. Didžioji maisto produktų dalis suvartojama šalies viduje. Tačiau kai kurių žemės ūkio produktų – kiaulienos, paukštienos, daržovių ir vaisių – supirkimo tempai buvo mažesni nei vartojimo, todėl didėjo šių produktų importas. Nedidelė dalis, apie 6 proc., žemės ūkio ir maisto produktų parduodama turguje. Statistikos departamento duomenimis, per 2006 metus turguje parduota maisto produktų už 528,3 mln. Lt. Tai 7 proc. mažiau nei 2004 metais. Prekybos turguose apimtys mažėja, nes parduodama nedaug, o maisto produktų prekybos sąlygos griežtėja. Ūkininkams, ypač stambesniesiems, patogiau sudaryti žemės ūkio produktų tiekimo sutartis su prekybos centrais.( Žr.3 lentelę ir 4 lentelę). 3 lentelė Žemės ūkio produktų gamyba ir pokytis 2004–2006 metais, tūkst. t. Rodikliai 2004 2005 2006 2006, palyginti su 2004, % Gamyba Paskersta gyvulių ir paukščių (gyv. sv.) 303 323 314 103 Primelžta pieno 1849 1862 1955 105 Surinkta kiaušinių, mln. vnt. 863 864 929 108 Šaltinis: LAEI duomenys. 4 lentelė Žemės ūkio produktų supirkimas ir pokytis 2004–2006 metais, tūkst. t. Rodikliai 2004 2005 2006 2006, palyginti su 2004, % Supirkimas Grūdai 1403 1760 1097 78 Rapsų sėklos 173 215 140 81 Cukriniai runkeliai perdirbimui 905 798 716 79 Bulvės 21 11 12 57 Daržovės 34 28 31 91 Vaisiai ir uogos 14 72 80 105 Gyvuliai ir paukščiai (gyv. sv.) 200 211 225 113 Natūralus pienas 1140 1200 1281 125 Pienas (perskaičiuotas į bazinį) 1371 1432 1539 126 Kiaušiniai, mln. vnt. 486 487 482 100 Šaltinis: LAEI duomenys. Žemės ūkis yra svarbi ūkio šaka, kuriai taikoma ES BŽŪP. Siekiant efektyvios politikos, būtina turėti informacijos apie žemės ūkio ekonominę padėtį ir jos kitimo tendencijas. Žemės ūkio makroekonominės analizės tikslams yra sukurta žemės ūkio ekonominių sąskaitų sistema. Pagrindinė šių sąskaitų paskirtis – analizuoti žemės ūkio produkcijos gamybos procesą, sukurtą pridėtinę vertę ir apskaičiuoti žemės ūkio subjektų gaunamas pajamas iš žemės ūkio veiklos. Vienas svarbiausių apibendrinančių rodiklių – bendroji pridėtinė vertė pagal sektorius ir visos žemės ūkio ekonomikos mastu. Pagrindiniai rodikliai, rodantys žemės ūkio pajamų pokyčių tendenciją: žemės ūkio sektoriaus ir papildomos veiklos produkcija, tarpinis vartojimas, subsidijos produktams ir gamybai, vidutinis SD skaičius. Žemės ūkis išlieka svarbus ekonomikos sektorius Lietuvoje. 2006 metais buvo sukurta 5,0 proc. šalies bendrosios pridėtinės vertės, jame dirbo 11,5 proc. darbuotojų. 2005 metais – atitinkamai 5,1 proc. ir 13,2 proc., 2004-aisiais – 5,2 proc. ir 15,2 proc., 2003-iaisiais – 5,6 proc. ir 17,8 proc., 2002 metais – 6,4 proc. ir 17,2 proc. Žemės ūkis šalies ekonomikoje užima septintąją vietą po apdirbamosios gamybos; didmeninės ir mažmeninės prekybos; transporto, sandėliavimo ir ryšių; nekilnojamojo turto, nuomos ir kitos verslo veiklos; statybos; viešojo valdymo ir gynybos; privalomojo socialinio draudimo. Žemės ūkio sektoriaus ir papildomos veiklos produkcija bazinėmis einamųjų metų kainomis (įskaitant subsidijas produktams ir atėmus mokesčius) 2006 metais, palyginti su 2005-aisiais, sumažėjo 0,3 proc., augalininkystės – 8,4 proc., o gyvulininkystės išaugo 8,3 proc. Žemės ūkio produktų kainos 2006 metais, palyginti su 2005-aisiais, padidėjo 6,4 proc., augalininkystės – 14 proc., gyvulininkystės – 1,4 proc. Subsidijos produktams ir gamybai 2006 metais, palyginti su 2005-aisiais, išaugo 24 proc.(Žr.5 lentelę). 5 lentelė Žemės ūkio bendroji produkcija, tarpinis vartojimas ir pridėtinė vertė veikusiomis kainomis 2004–2006 metais, mln. Lt. Rodikliai 2004 2005 2006 2006, palyginti su 2004, % 2006, palyginti su 2005, % Žemės ūkio produkcija: 4621 5345 5328 115,3 99,7 augalininkystė 2354 2735 2506 106,5 91,6 gyvulininkystė 2215 2540 2752 124,2 108,3 aptarnaujanti veikla 52 70 70 134,6 100,0 Žemės ūkio sektoriaus ir papildomos veiklos produkcija 4782 5563 5547 116,1 99,7 Tarpinis vartojimas 3007 3474 3504 116,5 100,9 Bendroji pridėtinė vertė 1775 2089 2043 115,1 97,8 Pagrindinio kapitalo panaudojimas 454 501 499 109,9 99,7 Grynoji pridėtinė vertė 1410 1711 1724 122,3 100,8 Vienam SD žemės ūkyje sukurta grynoji pridėtinė vertė, Lt 8965 11307 12374 138,1 109,4 Grynosios verslo pajamos 932 1142 1168 125,3 103,3 Subsidijos (tiesioginės išmokos) 621 789 980 157,8 124,2 Šaltinis: LAEI duomenys. 1.2.3. Ūkininko žemės ūkio turto vertė 2005 metų pabaigoje vidutiniškai vienas ūkininko ūkis turėjo230,7 tūkst. Lt žemės ūkio turto. Per metus jis išaugo beveik penktadaliu, augimo tempai buvo dvigubai didesni negu 2004 metais. Maždaug ketvirtadaliu per 2005 metus turtas padidėjo javų, rapsų ir pienininkystės ūkiuose. Daugiausia savo turtą pagausino Panevėžio, Marijampolės ir Tauragės apskričių ūkininkai, mažiausiai – Telšių, Vilniaus ir Alytaus. Daugiau kaip trečdaliu išaugusi traktorių ir kombainų vertė rodo, kad ūkininkai 2005 metais daugiausia dėmesio skyrė techninės bazės stiprinimui. Gyvulių vertė padidėjo 17,5 proc., o žemės – tik 9 proc. Turto vertė, tenkanti 1 ha ŽŪN, vidutiniškai siekė 4241 Lt. Šis rodiklis, kaip ir ankstesniais metais, didžiausias buvo daržininkystės, sodininkystės, mažiausias – javų, rapsų specializacijos ūkiuose. Tauragės ir Marijampolės apskričių ūkiuose jis viršijo vidurkį atitinkamai 53 proc. ir 23 proc., o Panevėžio ir Vilniaus apskrityse buvo mažesnis už vidurkį apie 17 proc. Per metus ūkininkams daugiau įsigijus žemės ūkio technikos, jų turto struktūra šiek tiek keitėsi. Kaip ir anksčiau, didžiausia turto dalis teko traktoriams, kombainams, žemės ūkio mašinoms ir transporto priemonėms; ji padidėjo nuo penktadalio iki ketvirtadalio. Šiek tiek išaugo gyvulių ir kvotų dalis, o sumažėjo žemės ir pastatų dalis. (Žr.6 lentelę). 6 lentelė Ūkininko nuosavo žemės ūkio turto struktūra 2004 ir 2005 metais Turto rūšis 2004 2005 tūkst. Lt % tūkst. Lt % Žemė 29,54 19 37,69 16 Gamybiniai pastatai 24,45 16 29,06 13 Traktoriai 15,41 10 28,61 12 Kombainai 7,04 5 14,80 6 Žemės ūkio mašinos 7,60 5 12,00 5 Gyvuliai 13,62 9 22,25 10 Įrenginiai 11,53 7 21,81 9 Kvotos 15,46 10 25,71 11 Kitas turtas 30,20 20 38,77 17 Iš viso 154,85 100 230,70 100 Šaltinis: Žemės ūkio respondentinių įmonių duomenys 2005. – V.: LAEI, 2006. 1.2.4. Papildomos veiklos pajamos 3 pav.Kaimo gyventojų užimtumas pagal ekonominės veiklos rūšis 2001-2005 m., proc. Smulkiems ir nenašiose žemėse dirbantiems ūkininkams svarbu gausinti pajamas, užsiimant papildoma veikla.Pajamų, gautų iš ūkinės veiklos įvairinimo, padidėjimą lėmė. Kaimo įmonių programa. (Rural Enterprise Scheme), kurios tikslas – suteikti paramą projektams, kuriais siekiama diversifikuotos, tolydžios, iniciatyvios, bendruomenėmis grįstos kaimo plėtros. Per 2004 metus buvo patvirtinti ir finansuoti 247 projektai, apimantys diversifikuotą veiklą, iš jų 13,4 proc. buvo susiję su sporto ir laisvalaikio veikla 2004 metais Lietuvoje vykęs visuotinis žemės ūkio surašymas parodė, kad mūsų šalyje papildoma ekonomine veikla užsiėmė 1,7 proc. visų ūkių – daugiau nei 5 kartus atsiliko nuo ES vidurkio. Lietuvos ūkininkai greta ūkininkavimo daugiausia dirbo darbus pagal sutartis (72 proc.), užsiėmė medienos gamyba (17,7 proc.), žemės ūkio produktų perdirbimu (8,1 proc.). Lietuvoje vystoma panaši alternatyvi veikla kaip ir kitose ES šalyse. Nemažą augimo tendenciją Lietuvoje išlaiko kaimo turizmas. Per 2001–2005 metus kaimo turizmo sodybų skaičius Lietuvoje išaugo 2,4 karto. Net 66 proc. jų 2005 metais veikė mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse. Per penkerius metus MVĮ skaičius kaime išaugo beveik 1,5 karto, nors jų bendras skaičius šalyje liko nepakitęs. Didžioji dalis MVĮ kaime užsiima didmenine ir mažmenine prekyba (39 proc.) bei gamyba (22 proc.). Paslaugomis užsiima 13 proc., žemės ūkiu, miškininkyste ir žuvininkyste. 1.2.5 .Valstybės parama 4 pav. Valstybė parama 1 ha ŽŪN Lt. 2005 metais Finansinė parama. 2005 metais ūkininko ūkis vidutiniškai gavo 23,9 tūkst. Lt gamybos subsidijų (438 Lt 1 ha ŽŪN). 58 proc. jų sudarė tiesioginės išmokos už pasėlius, 18 proc. – kompensacijos ūkininkaujantiems mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, 13 proc. – parama gyvulininkystei, 8 proc. – ekologinei žemdirbystei. Gamybos subsidijos, tenkančios 1 ha ŽŪN, ūkininkų ūkiams, įsikūrusiems nepalankiose ūkininkauti vietovėse, 1,7 karto didesnės nei palankių ūkininkauti vietovių ūkiams. Gamybos subsidijų 1 ha ŽŪN diferenciacija ūkių specializacijos požiūriu buvo nedidelė. Pienininkystės, mišrios gamybos, vyraujant žolėdžiams gyvuliams, ir daržininkystės, sodininkystės ūkiai jų gavo 7–15 proc. daugiau, o kitų ūkininkavimo tipų ūkiai – 1–13 proc. mažiau nei vidutiniškai šalyje. Gamybos subsidijų 1 ha ŽŪN diferenciacija apskričių lygmeniu, palyginti su 2004-aisiais, šiek tiek sumažėjo, bet išliko labai ryški – 2,2 karto. ŽŪB 1 ha ŽŪN gamybos subsidijų (339 Lt) gavo beveik tiek pat kiek 2004 metais. 80 proc. jų sudarė tiesioginės išmokos už pasėlius, 14 proc. – parama gyvulininkystei, o kompensacijos ūkininkaujantiems mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse – tik 4 proc. Ūkiai kasmet gauna vis didesnę paramą investicijoms. 2004 metais, palyginti su 2003-iaisiais, ji vidutiniškai padidėjo 1,9 karto, 2005 metais, palyginti su 2004-aisiais – 2,4 karto, jos dalis 2005 metais pasiekė 24 proc. bendros paramos sumos. Didžiausią investicinę paramą gavo Kauno ir Marijampolės apskričių javų, rapsų, mišrūs augalininkystės – kiaulininkystės ir pienininkystės ūkiai. Ūkiams, įsikūrusiems nepalankiose ūkininkauti vietovėse, investicinė parama, tenkanti 1 ha ŽŪN, buvo tik 14 Lt mažesnė nei palankių ūkininkauti vietovių ūkiams. Tačiau apskričių lygmeniu skirtumai siekė 2,9 karto. Valstybės paramos dalis 2005 metais sudarė beveik 60 proc. bendrojo pelno (su subsidijomis) (2004 m. – 51 proc.). Nepalankiose ūkininkauti vietovėse įsikūrusiuose ūkiuose ji siekė 67 proc., o palankių vietovių ūkiuose – 53 proc. Didžiausias paramos lyginamasis svoris buvo javų specializacijos, mažiausias – daržininkystės, sodininkystės ūkiuose. 2005 metais ŽŪB investicinė parama, tenkanti 1 ha ŽŪN, padidėjo, palyginti su 2004-aisiais, 1,5 karto, ji sudarė 23 proc. bendros paramos sumos. Valstybės parama – vidutiniškai 96 proc. bendrojo pelno (su subsidijomis). 1.3. Bendrasis pelnas 5 pav. Ūkio bendrasis pelnas 1 ha ŽŪN 2004 ir 2005 metais,Lt. Nors ūkio vidutinis bendrasis pelnas 2005 metais, palyginti su 2004-aisiais, buvo 12 proc. didesnis (sudarė 20,9 tūkst. Lt), jo dalis, tenkanti 1 ha ŽŪN, sumažėjo 13 proc. ir buvo 384 Lt. Geresnių rodiklių negu vidutiniai pasiekė mažesni nei 50 ha ūkiai, daržininkystės, sodininkystės, pienininkystės, mišrios gamybos, vyraujant augalininkystei, mišrūs augalininkystės – žolėdžių gyvulių, mišrūs augalininkystės – kiaulininkystės, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Tauragės, Telšių, Utenos apskričių ūkiai. Prasčiausi rezultatai – javų, rapsų specializacijos, mažiausio ekonominio dydžio ( (2005-10-26) 12. Europos komisija. Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas. Ataskaita „Žemės ūkio rinkos ir pajamų perspektyvos“.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!