Aristotelis ir jo mokykla

Paskutinė didžioji senovės laikotarpio filosofinė sistema vienodai išvengė materialistinių ir sensualistinių, idealistinių ir racionalistinių doktrinų vienašališkumo ir kraštutinumo. Jos pasaulėvaizdis buvo sudėtingas, apimantis ir idealius, ir materialius dėmenis, tokia pat sudėtinga buvo ir jos pažinimo samprata. Toji sistema – Aristotelio kūrinys – buvo kompromisas, tačiau sukurtas ant visiškai originalaus pamato.
Logika. Metafizika ir logika. Aristotelio pasaulėžiūros pamatas buvo dvejopas: iš Platono jis i6moko idealizmo, o polinkių požiūriu buvo realistas. Ir iš Platono mokslo (skelbiančio, kad tikroji būtis yra ideali, o tikrasis žinojimas yra visuotinis) jis perėmė tik pusę: pripažino pažinimo teoriją, bet nepritarė būties teorijai. Jis neigė, kad anapus atskirų daiktų galėtų būti idėjos; užtat pripažino, kad žinios yra sukauptos bendrosiose sąvokose. Jo išvada tokia: būtis yra atskirybė, o žinios – visuotinybė. Platono dualizmo, dalijančio būtį į du pasaulius – idėjų pasaulį ir daiktų pasaulį, - buvo išvengta; tačiau atsirado naujas – būties ir pažinimo – dualizmas. Moksliniai tyrinėjimai suskilo į dvi sritis: į pažinimo mokslą ir būties mokslą; logika, tyrinėjanti visuotinį žinojimą, atsiskyrė nuo metafizikos, mokslo apie individualią būtį.
Logika ir pažinimo psichologija. Hierarchinė apibrėžimo ryšiais susietų sąvokų tvarka ir hierarchinė įrodymais susietų sprendinių sistema Aristoteliui buvo idealus žinojimo, tačiau ne tampančio, o užbaigto žinojimo, pavyzdys. Tad Aristotelio logika buvo greičiau turimų žinių dėstymo nei jų įgijimo metodas. Kad iš bendrybės atsiranda atskirybė, o ne atvirkščiai, priklauso nuo dalykų prigimties. Užtat žmogaus proto prigimtis lemia, kad, priešingai, tik žinodami atskirybes galime sužinoti bendrybę. Silogizmas (silogizmas – dedukcinis (dedukcija – vienos išvados gavimas iš kitos pagal logikos dėsnius) samprotavimas, kurio išvada gaunama iš dviejų prielaidų, turinčių bendrą narį – pvz., Petras – žmogus, žmogus – protingas, Petras – protingas)) yra jau turimų žinių struktūra; o įgyjamo žinojimo struktūra jau yra ne silogizmas, bet indukcija (indukcija – išvadų gavimas iš atskirų teiginių). Tad Aristotelio logika nusakė dalykinę tiesų tvarką, anaiptol neteigdama ją esant...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!