Aristotelis ir jo darbai

Marksas Aristotelį pavadino „graikų filosofijos Aleksandru Makedoniečiu“. Ir ne be pagrindo. Tai, ką Aleksandras Didysis nuveikė karinėje bei politinėje plotmėje, Aristotelis nuveikė kultūros sferoje. Juk Aristotelis – panašiai kaip Aleksandras, užkariavęs visą to meto civilizuotąjį pasaulį ir jį po savo karūna suvienijęs – „užvaldė“ savo meto patirčių ir teorinių refleksijų visumą ir sukūrė ištisą enciklopedinę sistemą.
Tačiau Aleksandro imperija po jo mirties žlugo. Kitoks likimas laukė Aristotelio kūrybos: ji ne tik pergyveno kūrėją, bet po daugelio metų susilaukė didžiausio triumfo. Pergalingas aristotelizmo žygis prasidėjo XII a. Vienvaldis jo įsiviešpatavimas susilaukė protestų – mokslo vardu oponavusios opozicijos. Aristotelis buvo genialus – tai tiesa. Jis išsprendė daugybę problemų, tačiau kai kurie jo sprendimai buvo naivūs ir netgi akivaizdžiai klaidingi.
Tačiau aristotelizmas netapo tik kultūros istorijos epizodu. Daug Aristotelio teiginių – pavyzdžiui, jo logika, kuri, šiek tiek modifikuota, vis dar tebėra mokyklinio ugdymo dalykas, - išlaikė savo vertę. Aristotelio mąstysena visuotinės kultūros istorijoje – labai svarbus šaltinis.
Aristotelio sistema buvo tikra enciklopedija, apėmusi didžiumą senovės mokslo. Tai ir bandysiu trumpai apžvelgti šiame savo darbe.
Mąstytojas gimė neramiais 384 m. pr. Kr. Stagyro mieste, Chalkidės pusiasalyje – Trakijoje. Aristotelis vaikystėje atsidūrė Makedonijoje, kur tėvas Nikomachas karaliaus Aminto II buvo pakviestas į Pelą rūmų gydytojo pareigoms. Turbūt tėvo įtaka aiškinta tai, kad Aristotelis itin domėjosi anatomija bei apskritai gyvųjų būtybių sandara, išsiugdė napaprastą pastabumą.
376 m. pr. Kr. Septyniolikmetis Aristotelis vyksta į Atėnus ir įstoja į Platono įsteigtą Akademiją. Iš pradžių joje studijavo filosofiją, vėliau dėstė. Akademijos klausytojai domėjosi grynais tyrinėjimais, matematika, tačiau niekas nebandė susisteminti mokslų, netyrinėjo atskirų mokslinių disciplinų tarpusavio ryšių. Akademijoje Aristotelis parašė pirmuosius savo darbus: „Eudemą, arba Apie sielą“ ir „Protreptiją“, skirtą Kipro valdovui Temistonui.
Atėnuose Aristotelis praleido 20 metų. Jis 347 metais pr. Kr., mirus Platonui, stojo tarnauti Hermijui, o vėliau (343 m. pr. Kr.) Makedonijos karaliaus Pilypo II rūmuose auklėjo jaunąjį Aleksandrą Makedonietį. Jis specialiai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!