Aristotelio logika

Įvadas
Aristotelio nuopelnus antikos mokslų raidai sunku įvertinti. Iki Aristotelio, nors buvo daug iškilių mokslininkų ir filosofų, tačiau nebuvo vieningos ir nuoseklios mokslų sistemos. Aristotelis, parašęs daug veikalų iš įvairių mokslo sričių tokią sistemą sukūrė. Jo raštai apima literatūrą, filosofiją, istoriją, gamtotyrą ir gamtos mokslus, metafiziką, etiką, politiką, ir logiką. Logiką Aristotelis laikė pagrindine pažinimo priemone, visų mokslų pagrindu. Jis pagrindė logikos statusą: yra specialūs mąstymo būviai, ne psichiniai, loginiai būviai, kurie rodo ne mąstymo turinį, o jo formą. Esama mąstymo struktūrų, kurios taisyklingos ir veda prie teisingų išvadų nepriklausomai nuo mąstymo turinio. Tokių struktūrų nustatymas ir yra pagrindinė logikos užduotis.
Išplėtojęs logiką, Aristotelis ėmė ją traktuoti kaip atskirą dalyką. Todėl logika atsidūrė anapus filosofijos ribų. Logiką jis suprato ne kaip tikrą mokslą, o tik kaip parengiamąją discipliną ir mokslo įrankį
Logika nebuvo nepriklausoma nuo vienokio ar kitokio bendrųjų filosifijos klausimų sprendimo; Aristotelio logika buvo jo filosofinės nuostatos išraiška. Ji rėmėsi įsitikinimu, kad būtis yra atskirybės, o bendrieji brožai sudaro jų esmę.
1. Aristotelis
Aristotelis (Αριστοτέλης/Aristotelēs, 384 m. pr. m. e. – 322 pr. m. e.) – graikų filosofas, tyrinėtojas. Kartu su Sokratu ir Platonu yra laikomas įtakingiausiu mąstytoju Vakarų filosofijos istorijoje.
384 m. pr. m. e. Aristotelis gimė Stageiroje, istorinėje Makedonijoje, dabartinė Graikijos Makedonijos provincija, Makedonijos karaliaus Aminto III-ojo dvaro gydytojo Nikomacho šeimoje. Tėvai anksti mirė, augo globėjų šeimoje. 367 m.pr.m.e 17-kos metų Aristotelis pradėjo lankyti Platono Akademiją Atėnuose. Vėliau Makedonijos karalius Pilypas pakvietė Aristotelį mokyti sūnų Aleksandrą; kai šis įžengė į sostą, Aristotelis grįžo į Atėnus ir čia Likėjuje įkūrė peripatetikų mokyklą (pamokos vykdavo pasivaikščiojimams skirtoje galerijoje; gr. peripatetikos- vaikštinėjantis). Aleksandrui mirus, Aristotelis, kaip Makedonijos draugas, turėjo iš Atėnų pasitraukti.
Nors Aristotelis rėmėsi Platono filosofija, bet, sukūręs naujų esminių sąvokų, ją pertvarkė ir išplėtojo. Aristotelio darbai paižymi ir spekuliatyvia jėga, ir nepaprastu atvirumu empiriniams reiškiniams. Platono filosofijoje tikrąjį žinojimą daugiausia lėmė matematika, o Aristotelis daugiau...

Daugiau informacijos...