Aristotelio logika

Aristotelio nuopelnus antikos mokslų raidai sunku įvertinti. Iki Aristotelio, nors buvo daug iškilių mokslininkų ir filosofų, tačiau nebuvo vieningos ir nuoseklios mokslų sistemos. Aristotelis, parašęs daug veikalų iš įvairių mokslo sričių tokią sistemą sukūrė. Jo raštai apima literatūrą, filosofiją, istoriją, gamtotyrą ir gamtos mokslus, metafiziką, etiką, politiką, ir logiką. Logiką Aristotelis laikė pagrindine pažinimo priemone, visų mokslų pagrindu. Jis pagrindė logikos statusą: yra specialūs mąstymo būviai, ne psichiniai, loginiai būviai, kurie rodo ne mąstymo turinį, o jo formą. Esama mąstymo struktūrų, kurios taisyklingos ir veda prie teisingų išvadų nepriklausomai nuo mąstymo turinio. Tokių struktūrų nustatymas ir yra pagrindinė logikos užduotis.
Logika nebuvo nepriklausoma nuo vienokio ar kitokio bendrųjų filosifijos klausimų sprendimo; Aristotelio logika buvo jo filosofinės nuostatos išraiška. Ji rėmėsi įsitikinimu, kad būtis yra atskirybės, o bendrieji brožai sudaro jų esmę.
Aristotelis (Αριστοτέλης/Aristotelēs, 384 m. pr. m. e. – 322 pr. m. e.) – graikų filosofas, tyrinėtojas. Kartu su Sokratu ir Platonu yra laikomas įtakingiausiu mąstytoju Vakarų filosofijos istorijoje.
384 m. pr. m. e. Aristotelis gimė Stageiroje, istorinėje Makedonijoje, dabartinė Graikijos Makedonijos provincija, Makedonijos karaliaus Aminto III-ojo dvaro gydytojo Nikomacho šeimoje. Tėvai anksti mirė, augo globėjų šeimoje. 367 m.pr.m.e 17-kos metų Aristotelis pradėjo lankyti Platono Akademiją Atėnuose. Vėliau Makedonijos karalius Pilypas pakvietė Aristotelį mokyti sūnų Aleksandrą; kai šis įžengė į sostą, Aristotelis grįžo į Atėnus ir čia Likėjuje įkūrė peripatetikų mokyklą (pamokos vykdavo pasivaikščiojimams skirtoje galerijoje; gr. peripatetikos- vaikštinėjantis). Aleksandrui mirus, Aristotelis, kaip Makedonijos draugas, turėjo iš Atėnų pasitraukti.
Nors Aristotelis rėmėsi Platono filosofija, bet, sukūręs naujų esminių sąvokų, ją pertvarkė ir išplėtojo. Aristotelio darbai paižymi ir spekuliatyvia jėga, ir nepaprastu atvirumu empiriniams reiškiniams. Platono filosofijoje tikrąjį žinojimą daugiausia lėmė matematika, o Aristotelis daugiau orientavosi į gamtamokslinį ir visuomeninį politinį patyrimą. Nuo Aristotelio prasidėjo filosofijos skirstymas į disciplinas. Didžiausias Aristotelio nuopelnas yra tas, kad jis pagrindė pirmąją filosofiją (Androniko Rodiečio pavadintą ir iki šiol...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!