Ar žmogus visada gali laisvai pasirinkti?

Ar žmogus visada gali laisvai pasirinkti? Sakoma, kad kiekvienas žmogus turi pasirinkimo laisvę. Tačiau tam tikrais gyvenimo momentais, ypač sunkiose situacijose, šis pasirinkimas yra suvaržomas dėl žiaurių patirčių, prievartos bei kitų žmonių spaudimo , kas labai neigiamai veikia žmogų. Tačiau tai nereiškia, kad laisvas pasirinkimas yra negalimas sunkiose situacijose. Laisvo pasirinkimo motyvų galima atrasti aktyvių visuomenės veikėjų patirtyse, kurios įprasmintos lietuvių ir užsienio literatūroje. Taigi remdamasis šaltiniais, šioje kalboje išsamiai atsakysiu į klausimą - ar žmogus visada gali laisvai pasirinkti? Žmogus laisvai renkasi priešintis blogiui jam sunkiose situacijose. Jose atsidūręs žmogus dažniausiai jaučiasi suvaržytas. Jaučiama prievarta ir neteisybė apsunkina jo sąmoningumą, galimybes pasipriešinti. Todėl tik nepabūgstantis prievartos, vidumi laisvas žmogus sugeba atmesti aplinkos suvaržymus. Nepaisydamas priešo keliamos baimės ir grasinimų, jis ramia siela geba priešintis, jausdamas drąsą bei įkvėpimą prasmingam poelgiui atlikti. Viena tokių vidinę laisvę turėjusių asmenybių yra XX a. lietuvių vienuolė ir disidentė Nijolė Sadūnaitė. Ji sovietmečiu tapo sovietų prievartos auka, turėjusia atsakyti už savo veiklą perrašinėjant ir platinant „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikas“. Ateistinis sovietų požiūris nulėmė griežtą teismą N. Sadūnaitei, o proceso metu jai teko gintis pačiai. Ji gynė ir teisinosi ne vien tik save , bet aršiai peikė sovietinės ideologijos blogybes, dėl kurių ji atsidūrė tokioje neteisingoje situacijoje. Tai pastebima jos kalboje, teismo metu , kai atskleidė LKB kronikų platinimo reikšmę bei aptarė žmonių teises. Ji drąsiai peikė sovietų ideologiją, sakydama, kad daugiausiai propaguojama netiesa, melas ir smurtas. Ji piktinosi jais: „<...> Virš ko tad kyla jūsų pergalės triumfas? Virš moralinių griuvėsių, <...> virš išniekintos žmogaus vertės, virš menkų, suniekšėjusių žmogiūkščių, apkrėstų baime ir gyvenimo aistros nuodų. <...> Jūsų nusikaltimai stumia jus kaskart didesniu greičiu į istorijos sąšlavyną.“ Kalbėdama ne vien už save, tačiau ir už kitus baudžiamuosius arba kitais būdais patiriančius sovietinę prievartą, priešinosi žiaurumui, kuris naikino Lietuvą. Kita laisvą pasirinkimą priėmusi asmenybė sovietmečiu buvo lietuvių poetas Bronius Krivickas. Prieš prasidedant sovietinei okupacijai daug spaudoje dirbęs ir vėliau mokytojavęs poetas patyrė sovietų persekiojimus. Jam teko pasirinkti - bėgti iš Lietuvos ir paklusti sovietams ar jiems priešintis. Poetas pasirinko kovoti, todėl 1945 m. įsitraukė į rezistencinį judėjimą. Jis ne tik aršiai kovojo už laisvę, bet kūrė partizaninę nuotaiką įprasminančius bei partizanų patirtis liudijančius eilėraščius. Vienas jų buvo „Kai kovoj kelies tu į ataką“. Šiame eilėraštyje pabrėžiama lyrinio subjekto stojiška laikysena sudėtingoje situacijoje. Jaučiamas jo noras aukotis dėl tėvynės. Net ir beveik nesant vilties laimėti, anot B. Krivicko, mūšį laimės ir žūdamas, nes pasirinktas aukojimosi kelias yra moralinė pergalė: „Nes žinai: jei kas, įtempęs valią, / Nesvyruodams pereis šitą kelią, / Mūšį tas net žūdamas laimės, / O jei kas pabėgs neištesėjęs, / Tas tikrai bus kovą pralaimėjęs / Ir paženklintas gėdos dėmės.“ Tokios mintys įrodo, kad laisvo žmogaus pasirinkimas aukotis ir priešintis yra prasmingas, galintis turėti daug naudos tiek tėvynei, tiek didvyrio vertinimui. Taigi, žmogus laisvai renkasi net ir sunkiose situacijose, kai pajunta akistatą su blogiu. Žmogus laisvai pasirenka kovoti jam priimtinu būdu. N. Sadūnaitė priešinosi savo literatūrine veikla ir drąsia gynimosi kalba, o Bronius Krivickas - kovodamas ir įtaigia kūryba, liudijančia okupantų žiaurumą ir partizano dvasios kilnumą. Žmogus laisvai renkasi savo gyvenimo kryptį, nes jis sąmoningai nusprendžia savo veiksmus bei įvertina juos. Laisvai rinkdamasis žmogus pasikliauja savo likimu be jokių abejonių. Tai perteikiama žymaus graikų tragiko Sofoklio tragedijoje „Antigonė“, kurioje akcentuojamas jaunos moters pasiaukojamas elgesys dėl šeimos garbės. Jis yra pagrindinės veikėjos nuspręstas ir paremtas kilniais idealais. Tragedijoje vaizduojama, kaip Antigonė patiria žiaurų šeimos likimą. Kovoje dėl valdžios žūva jos du broliai, tačiau vieno jų, Polineiko, naujasis valdovas Kreontas įsako nelaidoti. Antigonė supranta, kad nesipriešindama ji jaustų sąžinės griaužimą ,kad to nepadarė. Todėl ji nusprendžia priešintis žinodama, kad už tai gali sulaukti bausmės. Ji palaidoja savo brolį slapčia, tačiau už tokį polegį nubaudžiama mirties bausme. Tačiau mirties bausmė Antigonei tėra jos veiksmų kilnumo įrodymas, kurio nesupranta Kreontas. Todėl Antigonė bausmę priima stojiškai ir net vedama į olą, kurioje turėjo būti įkalinta, neprašo pasigailėjimo. Antigonė miršta kaip didvyrė laisvai pasirinkusi savo likimą, kuris kainavo gyvybę. Taigi, žmogus laisvai gali pasirinkti savo likimo kryptį. Tai įrodo Sofoklio tragedijos „Antigonė“ pagrindinės veikėjos patirtis, kai, gindama šeimos garbę, ji pasirenka paaukoti savo pačios laisvę ir gyvybę už brolio garbę. Apibendrindamas galiu teigti, kad žmogus visada gali laisvai pasirinkti. laisvas pasirinkimas įrodomas žmogaus ryžtingumu ir drąsa. Vieni laisvai priešinasi prievartai kovodami, drąsiai išsakydami savo mintis priešui, o kiti - pasirenka savo gyvenimo kryptį, formuodami savo gyvenimą ir aukodamiesi dėl kitų.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!