Ar yra teisingo gyvenimo standartas?

Ar yra teisingo gyvenimo standartas?

Teisingo gyvenimo standarto nėra, kuris galiotų visai visuomenei, nes mes visi esame savitai skirtingi. Tad, galime teigti, kad vieno gyvenimo standarto iš ties nėra, bet jeigu būtų, tai kažin ar turėtume tokį pasaulį, kurį turime šiandien.

Žmonės, kurie bijo svarstyti apie įvairų gyvenimą, kuriame daug ko galima rasti ir tenori būti užsidarę nuo kitų nuomonių ir įsitikinimų, gyvenimo negyvena. Šiuos įvardintus žmones galime sutikti Viljamo Šekspyro „Hamlete“, kuriame ryškiausias yra Klaudijus. Klaudijus – Danijos karalius, kuris į sostą atėjo po to, kai šaltakraujiškai nužudė savo brolį, tuometinį Danijos karalių Hamletą. Nepaisant to, Klaudijus, kaip tikras melagis visiems žosto, kad esą jo brolis žuvo nuo gyvatės įkandimo, nors iš tiesų tai buvo Klaudijus, kuris nudūrė savo brolį dėl karūnos. Ne gana to, Klaudijus, kaip tikras viduramžiškas žmogus ima ir veda buvusio karaliaus Hamleto žmoną Gertrūdą, kuri, kaip ir kiti Klaudijaus įtikinti pakalikai ir dvariškiai, pasitiki jo pramanais. Klaudijus bando nekelti sau klausimų apie savo padarytą tragediją, bet bando išlikti uždaras ir nenori nieko prisiminti iš to. Tad galime teigti, kad abejonė abejoti, mąstyti ir kelti gyvenimiškus klausimus yra ne šviesiausias gyvensenos būdas.

Ne mažiau svarbi ir žmonių, kurie bando gyventi įvairiai ir ne su malonėmis priešaky, bet su sunkumais ir triūsais. Šiems žmonėms yra ne tik svarbu pamatyti pasaulį, bet ir jį gyventi, leisti sau išvysti visą, ką jiems Dievas duoda. Šiokį žmogų sutinkame Vislavos Šymborskos eilėraštyje „Yra tokių, kurie“, kuriame jos sukurtas personažas kalba apie žmones, kurie atlieka savo gyvenimą kaip kokios mašinos, kurios nesvarsto, nekelia gyvenimo klausimų, bet tik pakartotinai daro tą patį dalyką, nes jei jie suklystų, tai jiems viską pakeistų. Šymborskos veikėjas kelią norą būti panašiu į juos, bet tai mato kaip trumpalaikį dalyką, kuris niekada nepapildys žmogiško gyvenimo prasmingumo. Taip pat galime prisiminti Šventajame Rašte minimą apaštalą Simoną Petrą, kuris geriau žinomas kaip Šv. Petras. Simonas Petras, nors ir būdamas vienas iš Jėzaus pasekėjų, visgi panorsta gyventi paprastą saugų gyvenimą, triskart išsižadėdamas mūsų Viešpaties. Pirmąjį kartą Viešpaties Kristaus Jėzaus jis išsižadėjo per Jėzaus areštą, kai buvo apklaustas sargybinių ar turi kokį ryši su Jėzumi, mat sekąs Jį. Jis neigia, kad pažįstą Jėzų, bet po to Jėzus jam taria: „Iš tiesų sakau tau: šią naktį, dar gaidžiui nepragydus, tu tris kartus manęs išsiginsi“ (Mt 26, 34). Tai pirmasis atvejis, kai Petras atsisako sunkumų, kad galėtų išlikti saugus nuo sargų. Antrasis ir trečiasis atvejis minimi Mt 26, 69-75 ir Mk 14, 30, kai jis vėl apklaustas ar pažįstąs Jėzų, vėl neigia, kad turi sąsajų. Minimas gaidys simbolizuoja išmoktą pamoką, pasiektą per Šv. Petro patirtį. Po Jėzaus prisikėlimo, Šv. Petras tapo galingu Bažnyčios vadovu ir išpažino savo tikėjimą iki mirties. Jo išsižadėjimai pabrėžia žmogiškąją silpnumą ir baimę, bet taip pat jo galimybę atgauti tikėjimą ir tapti stipresniu tikėjimo liudytoju vėliau gyvenime. Tai vis labiau įrodo, kad gyvenimas, kuriame galime sutikti pavojų yra prasmingesnis negu tuščias, bedieviškas ir liūdnas gyvenimas.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!