Teisingo gyvenimo standartai (F. Kafka)

Visų pirma, teisingo gyvenimo standartai egzistuoja, nes žmonėms būdingas gėrio siekimas. Šis gėrio siekis yra glaudžiai susijęs su Jungtinių Amerikos Valstijų psichologo ir teoretiko Abraham Maslow teorija, kuri teigia, kad žmogus siekia patenkinti fiziologinius, saugumo ir socialinius poreikius, o galiausiai – savirealizaciją. Apie tokį žmogų rašė Francas Kafka XX a. pirmosios pusės žydų kilmės vokiškai rašęs austrų prozininkas, fantastinio realizmo atstovas, egzistencialistas( Jūratė Baranova jį vadino religiniu egzistencialistu) autobiografinio pobūdžio novelėje ,,Metamorfozė”. Novelės centre Gregoras Zamza, komivojažierius ,kuris penkerius metus ant savo pečių tempė šeimos naštą ir išlaikė šeimą. Viskas pasikeičia, kai jis virsta vabaliu, tapęs vabzdžiu, jis praranda galimybę patenkinti net elementarius savo poreikius, o tai skatina dvasinį nuosmukį. Pirmąją dieną po transformacijos Gregoras stebisi, kad „jam trūksta jėgų išlipti iš lovos“, kas atspindi ne tik jo fizinį, bet ir emocinį nuosmukį. Šios aplinkybės, kai jis nebegali uždirbti pinigų ir prisidėti prie šeimos gerovės, yra tiesiogiai susijusios su jo anksčiau užimta vieta šeimoje. Prieš transformaciją, jis stengėsi užtikrinti šeimos gerovę: „Gregorui tada rūpėjo padaryti viską, kad šeima kuo greičiau pamirštų ištikusią nelaimę.“ Jis dirbo sunkiai, kad šeima galėtų atsigauti po bankroto: „Su didžiuliu įkarščiu kibo tuomet į darbą ir beveik per naktį iš menko prekijo virto solidžiu, daug geriau uždirbančiu komivojažieriumi.“ Tai rodo, kad Gregoro gyvenimo tikslai ir jo teisingo gyvenimo standartai buvo glaudžiai susiję su šeimos finansine gerove ir socialiniu statusu. Zamza, anksčiau būdamas šeimos maitintoju, dabar tampa „tipiniu gaminiu“, kuris nebegali prisidėti prie šeimos gerovės, ir jo noras užtikrinti finansinį stabilumą pasirodo esąs beprasmis, kai šeimos nariai jį atstumia. Pasak Zigmundo Freudo, ego, siekiantis sąveikos su objektyvia realybe, nebegali funkcionuoti, kai žmogus praranda ryšį su aplinka. Gregoras, jaučiantis, kad jo buvimas namuose tampa našta, patiria skausmingą atskirtį ir dvasinę tuštumą: „Pinigus jie priimdavo su dėkingumu, ir duodavo jis noriai, tačiau pirmykštė šiluma dingo.“ Jo ego ir tapatybės praradimas pasireiškia ne tik fiziniu pavidalu, bet ir emocine izoliacija. Jo kančia pasiekia kulminaciją, kai jis suvokia, jog „nesvarbu, kas jis yra, jis vis tiek lieka svetimas“. Galų gale, Gregoro išsigelbėjimu tampa Nojaus laivas- mirtis. Vadinasi, teisingo gyvenimo standartai gali sunaikinti žmogaus dvasinį pasaulį.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!