Ar verta ieškoti gyvenimo prasmės? (Alberas Kamiu, Vytautas Mačernis, Vincas Mykolaitis - Putinas)

Ar verta ieškoti gyvenimo prasmės?

(Alberas Kamiu, Vytautas Mačernis, Vincas Mykolaitis - Putinas)

Visais laikais gyvenimo prasmės klausimas ir jos ieškojimas buvo žmogaus asmenybės pamatas. Žmogus gimsta, auga ir tik vėliau susimąsto, kas daro jo gyvenimą prasmingą. Šis klausimas iškyla kiekvienam žmogui – vienam jis iškyla labai anksti, kitam – labai vėlai. Bet kiekvieno žmogaus tikslas tampa atsakymas į šį klausimą. Dažnai atsakymas reikalauja ilgų paieškų, kurios yra pilnos nevilties, pokyčių, džiaugsmo ar skausmo. Tačiau kyla klausimas, ar verta ieškoti būties prasmės?

Visų pirma, gyvenimo prasmę suprantame tik sugebėję susitaikyti su pasaulio absurdiškumu ir neteisybe. Ši problema vaizduojama ir XX amžiaus vidurio prancūzų dramaturgo ir Nobelio premijos laureato Albero Kamiu romane ,,Svetimas”. Autorius atskleidė kitokio žmogaus, nesilaikančio visuomenėje priimtinų elgesio normų, gyvenimą ir būseną, gyvenimo prasmės paieškas. Kūrinio veiksmas vyko Alžyre. Protagonistas Merso buvo kitoks – nerūpestingas, abejingas, nematantis gyvenime prasmės. Jis maištautojas, kuris atsisako naiviai tikėti tuo, kuo tiki dauguma visuomenės, – laimės formulėmis, ritualais, privalomais jausmais, padoraus piliečio elgesio normomis. Merso nenori meluoti, veltis į visuomenės žaidimą, daryti kompromisus, kurių iš jo tikimasi. Merso neverkia motinos laidotuvėse ir priima mirtį kaip nykią ir nereikšmingą. Būtent dėl to buvo nepagrįstai apkaltintas ir netgi nuteistas mirties bausmei. Be to, jis nevaidina prieš patrauklią moterį, kad ją romantiškai myli ir nori vesti, prieš viršininką – kad yra ambicingas ir ištroškęs karjeros. Merso nemeluoja teismui, kad nuoširdžiai atgailauja dėl atsitiktinės žmogžudystės. Šiuo būdu jis nepasiduoda visuomenės spaudimui ir kritinėje jo gyvenimo situacijoje, kai gyvybė kabo ant plauko, pasitiki savo jutimais ir būna atviras. Be apsimestinių kaukių, be dirbtinių emocijų veikėjas išvengia daug skaudesnio dalyko nei prarasti gyvybę – identiteto mirties. Tik mirties bausmės dieną Merso suprato, koks brangus ir svarbus yra žmogaus gyvenimas. Pradėjo vertinti gyvenimą, kai jau buvo per vėlu, tačiau buvo laimingas, kad jo, kaip kitokio žmogaus, nesigailės prieš mirtį. Taigi, kartais žmonės supranta gyvenimo prasmę per vėlai, kai susiduria su pasaulio absurdiškumu ir neteisybe.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!