Ar svarbu pažinti save?

Ar svarbu pažinti save?

Savęs pažinimas yra neatsėjamas žmogaus gyvenimo uždavinys. Vieni anksčiau, kiti vėliau pradeda tą uždavinį spręsti.

Skirtinguose gyvenimo etapuose aplinkybės susiklosto taip, kad dažnas iš mūsų susiduria su savęs pažinimo svarba.Tada kai patys sau užduodame klausimą „kokios ateities noriu?“ ar „kas man patinka?, „ką noriu veikti savo gyvenime? „ arba bet koks kitas klausimas kuris priverčia ar paskatina pasikrapštyti savyje gyliau jau yra postumis savęs pažinimo uždaviniui. Dirbant, užsiimant vienokia ar kitokia veikla jeigu mus apima nepilnavertiškumo, nepasitenkinimo jausmas mes pradedame analizuoti, nagrinėti savo poelgius, elgesį, jausmus, kaip viskas keičiasi keičiant aplinka, elgesį, požiūrį, galbut net tą patį bendravimą.

Taip pat kaip dauguma iš mūsų taip ir viename kūrinyje kuris yra laikomas unikaliu, pirmuoju psichologiniu romanu Lietuvos literatūroje rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino romane „Altorių šešėly“ herojus Liudas susidurė su savęs pažinimo uždaviniu. Jame labai vaizdingai yra pateikiama Liudo kasdienybė ir tai mums leidžia įžvelgti, pajausti jo išgyvenimus, jausmų bangas, vidines audras. Liudas dar būdamas jaunas tvirtai nežinojo ir nesuprato ko iš tikrųjų nori iš savo gyvenime, tad bando pritaikyti tėvų nuomonę ir nusprendžia tapti kunigu, kaip Maironis tarnauti tautai, tačiau kuo toliau tuo labiau jis vis daugiau pradeda blaškytis, užsimezga jausmai Liucei, atsiranda smalsumas katedros nepažįstamajai, tas trukdė jam susikaupti, susiimti ir vis negalėjęs sulaukti pašaukimo jausmo jis būtent tada pradeda savęs pažinimo kelią.

Nuolat daug svarstęs, galvojęs, mąstes jis pradeda abejoti savimi, galvoja jog jis apgaudinėja kitus, Dievo pajausti negali, tad kaip be šitų jausmų jam dirbti? Jaučiant pastovia įtampą ir nepasitenkinimą bei negalėjęs išreikšti savo mintis, jausmus bei nuomonę jis pradeda kurti, bėga link gamtos, rašo eilerasčius ir tai tampa jo kūrybos pradžia. Persikraustęs į Kalynų parapiją jis smarkiai pajaučia kaip jam sunku susibendrauti su kitais parapijiečiais, nemokėjo pritapti prie jų, suprasti, tad vėl renkasi pabėgimą nuo tuo metu užgulusiu jausmų naštos ir pasineria į kūrybą. Po kiek laiko Liudas išvažiavo iš Lietuvos, o grįžes vengė bendravimo su kunigais, tėvų spaudimo, buvo nutoles nuo kunigystės, bet kadangi kūryba jo gyvenime egzistavo visada jis vieną dieną nusprendė sukviesti bendruomenę ir padaryti jo poezijos, kūrybos pristatymo vakarą. Sulaukęs daug diskusijų, ginčų, bei susidomėjimo iš Auksės ji užplūdo nuostabus malonės jausmas kuris dar labiau postumėjo nesustoti rašyti, tiesa moterys egzistavusios jo gyvenime buvo jam kaip mūzos visada, įkvėpdavo, taip ir paskutinioji Auksė sukėlė susidomėjimą ir iš Liudo pusės, taip užsimezgė jausmai, meilė, tačiau pirmoji meilė Liucė niekur nedingo, ji taip pat lygiagrečiai dalyvavo iki šiol jo gyvenime tad Liudą vėl buvo apėmė jausmų audros,kad jis blaškėsi, melavo ir vienai ir kitai. Galutinai apsisprendus su kuo nori buti Liudas, jis nutraukė bet koki bendravimą su Liucę ir lyg viskas klostėsi gerai, tačiau Liucei nusižudžius Liudą užgriūvo dar vieną jausmų laviną. Auksė puikiai suprato jo sielvartą tad palaikė jį ir buvo šalia, skatino jog nesustotu rašyti, kad paleistu ir judėtu toliau, tad Liudas galutinai nusprendė palikti kunigystę, kūrybą tęsė toliau, išspausdino ir išleido į visuomenę, susikūrė šeimą su Auksę.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!