Ar svarbu išsaugoti senamiesčius, senus dvarus bei jų parkus?

Ar svarbu išsaugoti senamiesčius, senus dvarus, jų parkus? Pagrįsdami savo nuomonę remkitės konkrečiais jūsų aplinkos pavyzdžiais.
Kiekviena valstybė turi kažką išskirtinio: Kinija – „Didžiąją kinų sieną“, Prancūzija – „Eifelio bokštą“, Egiptas – piramides. Šie keli paminėti kultūros židiniai yra tarsi valstybės nacionalinė kalba. Lietuvoje nėra piramidžių ir bokštų, bet yra daug šalies istorijai svarbaus kultūros paveldo. Valstybę be kultūrinio, istorinio, etninio palikimo galima būtų prilyginti valstybei be kalbos ar identiteto. Viso to pamatas – ilgus metus skaičiuojantys mūsų senamiesčiai, seni dvarai bei jų parkai.
Visų pirma, norėčiau pakalbėti apie mūsų sostinės – Vilniaus – tausojimo ir saugojimo svarbą. 14 – 18 amžiuje susiformavęs istorinis Vilniaus centras 1994m. buvo įrašytas į UNESCO Pasaulio gamtos ir kultūros paveldo sąrašą. Pasaulio paveldo komiteto tinklalapyje apibūdinama, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinis centras – Vilniaus senamiestis – nuo 13 iki 18 amžiaus pabaigos ypatingai stipriai įtakojo didelės Rytų Europos dalies kultūros ir architektūros raidą. Nepaisant karinių įsiveržimų ir sugriovimų, šis miestas išsaugojo įspūdingus gotikos, renesanso, baroko ir klasicizmo pastatų kompleksus, o taip pat – viduramžių laikų planinę struktūrą bei gamtinę aplinką. Gražiausias Lietuvoje senamiestis alsuoja senove, pritraukia nemažą būrį užsieniečių, galiausiai, tai puiki vieta tiesiog išeiti pasivaikščioti, pasigrožėti tuo, ką mūsų senoliai kruopščiai kūrė.
Deja, šių dienų visuomenėje į tai žiūrima kiek paviršutiniškai, po truputėlį prarandamas senamiesčių autentiškumas, statomi nauji namai, keičiamos pastatų struktūros. Galbūt mums tiesiog sunku įvertinti, ką turime, ką galime parodyti svečiams, užsieniečiams, kuo galime didžiuotis, kas neabejotinai gražu ir miela pačių akims.
Panaši situacija vyrauja ir kalbant apie senus dvarus ir jų parkus. Norėtųsi paminėti Lentvario dvarą, kuris minimas jau nuo 16 amžiaus pabaigos. Tai vienas gražiausių Lietuvos pastatų, priklausęs Tiškevičiams. Grafas, turėjęs subtilų skonį, puikiai išmanė Renesanso epochą ir sukūrė tokį kūrinį, matyt, tikėdamasis, jog tai turės reikšmę ateities kartoms. Deja, čia vėlgi susiduriame su ta pačia problema – paveldo saugojimu bei tausojimu. Prieš...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!