Rašiniai

Ar sunku išsilaisvinti iš stereotipų? (rašinys)

10   (1 atsiliepimai)
Ar sunku išsilaisvinti iš stereotipų? (rašinys) 1 puslapis
Ar sunku išsilaisvinti iš stereotipų? (rašinys) 2 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Ištrauka

Ar sunku išsilaisvinti iš stereotipų? Stereotipas – išankstinis sociumo nusistatymas prieš asmenį ar asmenų grupę, kuriuo neretai bandoma kitą sumenkinti, pažeminti, priversti keisti savo gyvenimo būdą, pažiūras, elgseną. Nors vis dažniau girdime mintis, jog kitų nuomonė nesvarbi, bereikšmė, o svarbiausios ir reikšmingiausios mintys bei požiūris glūdi autentiškoje pasaulėžiūroje, stereotipai neretai lemia asmens atskirtį ar net sociumo pasmerkimą. Pasak Albero Kamiu, žmogui reikia žmogaus, todėl stereotipų sūkuryje atsidūręs asmuo stengiasi panaikinti visuomenės pažiūrų sukeltą atskirtį, sušvelninti kitų asmenų nusiteikimą ir pakeisti sociumo požiūrį į save. Ir nors Č. Dikensas teigia, jog nėra tokio kalno, kurio viršūnės galų gale nepasieks atkaklumas, neretai išsilaisvinti siekiančiam asmeniui to padaryti nepavyksta. Taigi, ar sunku išsilaisvinti iš stereotipų? Visų pirma, galima teigti, jog išsilaisvinti iš stereotipų yra sudėtinga. Tai lemia visuomenėje įsišaknijusi pažiūrų sistema, smerkianti kiekvieną, išdrįsusį jai paprieštarauti. Individas, išdrįsęs pasielgti kitaip, nei reikalauja sumiesčionėjusi visuomenė, užsitraukia jos nemalonę ir ilgą laiką yra priverčiamas taikstytis su stereotipišku kitų asmenų požiūriu, kuris tik stiprėja, jei žmogus atsisako paklusti racionalaus pagrindimo neturintiems reikalavimams. Atsidūręs tokioje situacijoje ir siekdamas išsilaisvinti iš stereotipų išlikdamas ištikimas savo vertybėms, žmogus yra amžiams surakinamas stereotipų grandinėmis. Tokią situaciją vaizduoja ir prancūzų kilmės, Alžyre gimęs rašytojas egzistencialistas, Nobelio premijos laureatas Alberas Kamiu 1942 metais išleistame romane ,,Svetimas‘‘. Alberas Kamiu svarbiausius savo kūrinius parašė Antrojo pasaulinio karo metu, gydydamasis nacių okupuotoje Viši Prancūzijoje, todėl juose gaji egzistencializmo filosofija, kuri teigia, jog gyvenimas neturi prasmės, yra absurdiškas, tačiau itin svarbu kovoti prieš absurdą maištaujant. Egzistencializmas šiuo laikotarpiu suklestėjo pagrįstai – Antrasis pasaulinis karas, totalitarinių režimų žiaurumai, nukreipti prieš stereotipais apipintas žmonių grupes, parodė, jog gyvybė neturi vertės, o žmogus yra silpnas, pasak B. Sruogos ,,<...> XXa. viduryje žmogėdra virsta‘‘. Vincas Mykolaitis – Putinas eilėraštyje ,,Vivus plango, mortuos voco‘‘ aprašė griūvančią pasaulio tvarką, kurioje belieka šaukti mirusiuosius ir laidoti gyvuosius. Č. Milošas yra pasakęs, jog net jei rytoj būtų pasaulio pabaiga, privalome sodinti savo obelis. Alberas Kamiu sodino savo obelis kurdamas – savo romanuose vaizdavo visuomenę, kuri yra paveikta būtent tokių aplinkybių. Ji elgiasi it žiauriausių režimų diktatoriai, siekia pasmerkti ir stereotipais apraizgyti kiekvieną, išdrįsusį atsisakyti jos primestų nerašytų įstatymų. Romano protagonistas Merso nužudo arabą, tačiau yra nuteisiamas už tai, jog neverkė per motinos laidotuves ir po jų nesielgė pagal visuomenei priimtinas normas. Merso teismas sulaukia didelio visuomenės, žiniasklaidos susidomėjimo, kadangi pagrindinis romano veikėjas yra indiferentiškas kaltinimams, nebando maldauti pasigailėjimo, nemeluoja, jog tiki Dievu. Sociumo akyse Merso tampa nusidėjėliu, antikristu, baisesniu už tėvažudį individu. Merso suvokia savo nekaltumą kitų mestų kaltinimų atžvilgiu ir prisiima kaltę tik dėl nužudyto arabo, bando tai argumentuoti, tačiau netarnaudamas visuomenės primestiems reikalavimams negeba sulaukti sociumo prielankumo ir išsivaduoti iš stereotipų, yra pasmerkiamas mirčiai. Panaši situacija vaizduojama R. Gary knygoje ,,Dangaus šaknys‘‘ – dramblius nuo medžiotojų gelbstinčiam atsiskyrėliui Moreliui visuomenė ,,priklijuoja‘‘ mizantropo ,,etiketę‘‘. Nepaisant to, jog Morelis platina atsišaukimus apie kilnius savo veiklos tikslus bei idėjas, tai neatitinka visuomenei priimtino gyvenimo būdo, todėl dramblių mylėtojas imamas vadinti teroristu, paskelbiama jo paieška. Pasaulyje, kuriame, kaip teigė P. Slojterdijik, Dievas, dvasia ir pasmė tėra gražūs daiktavardžiai, individas, bandydamas išsivaduoti iš visuomenės primestų stereotipų, negali išsaugoti savo autentiškumo. Taigi, asmeniui, siekiančiam sunaikinti prieš jį visuomenės iškeltas išankstines pažiūras, nesunaikinant savo individualumo, to padaryti neįmanoma. Išsilaisvinimas iš stereotipų sudėtingas ir dėl priežasčių bei aplinkybių, kuriose susiformavo tam tikra žmonių nuomonė. Neretai asmenį ar asmenų grupę visuomenė stereotipais apipina dėl kadaise padarytų klaidų, kurios, nepaisant žmogaus siekio atsitiesti, seka individą it įkyrus šešėlis iki gyvenimo galo. Sunkiausia tokiam individui išsilaisvinti tuomet, kai stereotipus suformavusi klaida buvo lemtinga ne tik vienam asmeniui, bet ir didesniam asmenų skaičiui. Panašioje situacijoje atsidūrė XXa. I pusės rašytoja Salomėja Nėris, tarpukariu išgarsėjusi neoromantiniu stiliumi parašytais eilėraščiais, už eilėraščių rinkinį ,,Diemedžiu žydėsiu‘‘ apdovanota valstybine premija. Artėjant Antrajam pasauliniam karui, S. Nėris susidomėjo socialistinėmis idėjomis, ėmė bendradarbiauti socialistinės pakraipos leidinyje. 1940 metų birželį įvykus pirmajai sovietinei Lietuvos okupacijai, S. Nėris kartu su lietuvių inteligentų delegacija rugpjūtį vyko į Maskvą parvežti ,,Stalino saulės‘‘, kuri, kaip manė rašytoja, valstybei atneš viltį ir laimę, tačiau iš tiesų, visai kaip Pablo Pikaso paveiksle ,,Gernika‘‘, pasmerkė lietuvių tautą skausmui, agonijai ir kančiai. Euripidas teigė, jog pati didžiausia nelaimė yra netekti savosios tėvynės. S. Nėris tėvynės neteko du kartus – ją išdavusi bei nacių okupacijos metu pasitraukusi į Rusijos gilumą – Penzos, Ufos miestus. Atsidūrusi toli nuo gimtųjų namų neoromantikė suvokė, jog be tėvynės negali gyventi, suprato savo padarytą klaidą. Juk, kaip teigė Dž. Bokačas, meilė žmogui parodo, koks jis turi būti. Rusijoje rašytoja sukūrė eilėraščius, kuriuose atgailavo dėl savo klaidų. Eilėraštyje ,,Maironiui‘‘ atsiprašė savo idealo, tautos dainiaus, kurio vertybes išdavė, eilėraščių rinkinyje ,,Prie didelio kelio‘‘ atskleidė pakitusį požiūrį į savo praeities veiksmus. Tiesa, sovietinė cenzūra išbraukė netinkamus eilėraščius, pakeitė jų eilės tvarką, o rinkinį pervadino ,,Lakštingala negali nečiulbėti‘‘. S. Nėris mirė 1945 metais, nespėjusi išpirkti kaltės, lietuvių tautos apipinta kolaborantės ir tėvynės išdavikės stereotipais. Kontraversiškas požiūris į rašytoją išlieka iki šių dienų. Panašus visuomenės nenoras individui atleisti ir atsikratyti anksčiau suformuotų stereotipų vaizduojamas ir režisieriaus R. Bugajski filme ,,Katarakta‘‘. Buvusi NKVD darbuotoja Julija, kadaise itin žiauriai kovojusi su dvasininkija, suvokia savo klaidą, gailisi dėl to, jog neturėjo moralės ir nusigręžė nuo Dievo, tačiau žmonių akyse negali atsikratyti ,,saugumietės‘‘ įvaizdžio, nuolat yra smerkiama, nesulaukia šilumos net atlaidžios dvasininkijos tarpe. Č. Milošas straipsnyje ,,Tolerancija – tai kasdieninis iššūkis‘‘ teigia, jog tolerancija yra paskutinė sugedusios visuomenės dorybė. Tačiau, kaip matome iš pateiktų pavyzdžių, visuomenei yra itin sunku atsisakyti seniau nusistovėjusio požiūrio į tam tikrus individus dėl jų praeities klaidų. Taigi, asmuo, suformavęs apie save stereotipinę nuomonę dėl praeityje vykdytos veiklos, sunkiai gali iš jos išsilaisvinti. Apibendrinant galima teigti, jog stereotipų iš vienos pusės atsisakyti sunku dėl visuomenėje giliai įsišaknijusio nerašyto ,,etikos kodekso‘‘, tačiau itin svarbios ir aplinkybės, kurių metu tam tikri stereotipai susiformavo. Stereotipai kyla iš netolerancijos bei visuomenės sumiesčionėjimo, o A. Solženicynas retoriškai klausia: ,,Riba, skirianti gėrį nuo blogio, eina per kiekvieno žmogaus širdį. Ir kas gali dalį savo širdies sunaikinti?‘‘ Negalėdami sunaikinti savo blogio, individai negali atsisakyti ir stereotipų. Taigi, stereotipus įveikti be galo sunku.

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 975 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Lygis
Mokyklinis
Failo tipas
Word failas (.docx)
Apimtis
2 psl., (975 ž.)
Darbo duomenys
  • Lietuvių kalbos rašinys
  • 2 psl., (975 ž.)
  • Word failas 15 KB
  • Lygis: Mokyklinis
www.nemoku.lt Atsisiųsti šį rašinį
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt