Ar stojiška laikysena būdinga tik praeities žmonėms?

Stojiškas žmogus - tai tvirtas, ištvermingas, drąsus, išmintingas asmuo. Visais laikais stojiškumas buvo vertinamas kaip viena iš svarbiausių žmogaus vertybių. Praeities žmonės šią vertybę laikė gyvenimo pagrindu, tačiau bėgant laikui, atrodo, jog ji darėsi vis neaktualesnė. Todėl daugelis šios dienos žmonių yra nutolę nuo stojiškos laikysenos. Tačiau visgi ši vertybė gyvuoja ne tik praeities pasaulyje, bet ir pasireiškia dabartiniame.
Visų pirma šių dienų žmonės yra nutolę nuo religijos, todėl stojiška laikysena ir dievobaimingumas jiems nėra tokie aktualūs kaip praeities žmogui. Žmonės, gyvendami XXI amžiuje, labiau vertina materialines gėrybes, o ne dvasines. Atrodo, jog jiems svarbiau yra nusipirkti prabangų telefoną nei išpažinti savo nuodėmes bažnyčioje. Tikėjimas ir dievobaimingumas žmogui yra ypač svarbus, nes jie padeda žmogui išsaugoti stojišką laikyseną. Praeities žmogus, atvirkščiai negu dabarties, tikėjimą laikė gyvenimo pagrindu. Būtent apie tokį asmenį rašė ir žymus Baroko epochos rašytojas Motiejus Kaziemieras Sarbievijus. XVI amžiaus pradžioje Renesansą pakeitė Barokas, kuris tęsėsi iki XVIII amžiaus pirmos pusės. Renesanso ir Baroko žmonių pasaulėžiūra labai skiriasi. Renesanso epochos žmogui itin svarbus humanizmas, žmogų laikantis didžiausia vertybe. Baroko laikotarpiu vėl buvo grįžta prie tikėjimo. Žmogaus proto laimėjimai nebeatnešė laimės, todėl žmogus gyvenimo prasmės ėmė ieškoti religijoje. Motiejus Kazimieras Sarbievijus savo kūryboje akcentavo gyvenimo, mirties bei visko šiame pasaulyje laikinumą. Tai matoma ir jo odėje „Janui Libinijui“. Lyrinis subjektas yra dievobaimingas, todėl jis vis galvoja apie nuostabų amžiną pasaulį. Lyrinis „aš“ supranta, kad gyvenimas yra laikinas, o graži siela yra tikrasis turtas. Kuklumas, ištvermingumas, dievobaimingumas saugo poezijos žmogų nuo laikinų malonumų. Veikėjui svarbiausia yra patenkinti Dievybę savo darbais, todėl jis slepiasi menkoje trobelėje, atsiribojęs nuo žmonių, kad jo nepasiektų pavydas nusidėti. Lyrinis „aš“ stojiškai laikosi prieš pagundas ir tai jam atneša džiaugsmą. Kuklumas yra viena iš stojiško asmens svarbiausių vertybių. Lyrinis subjektas suvokia, jog jo džiugesio nematys kiti žmonės, tačiau jam tai visai nerūpi, nes svarbiausia, jog lyrinis subjektas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!