Potemės

Ar visiems žmonėms tie patys dalykai vertingi? (Gėtė, Marcinkevičius)

9.4   (2 atsiliepimai)
Ar visiems žmonėms tie patys dalykai vertingi? (Gėtė, Marcinkevičius) 1 puslapis
Ar visiems žmonėms tie patys dalykai vertingi? (Gėtė, Marcinkevičius) 2 puslapis
Ar visiems žmonėms tie patys dalykai vertingi? (Gėtė, Marcinkevičius) 3 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Ištrauka

Ar visiems žmonėms tie patys dalykai vertingi? Buvęs Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Teodoras Ruzveltas yra sakęs: ,,Mokyti žmogų žinių, o ne vertybių reiškia grėsmę visuomenei.“ Visi gimstame dar neturėdami jokių vertybių, mums jas ,,įdiegia‘‘ tėvai, kai mes augame. Deja, bet kiekvienam žmogui tampa brangūs skirtingi dalykai: vienam gali būti vertingas išsilavinimas ir mokslas, kitam - šeima, o trečiam meilė tėvynei. Tad kyla klausimas, ar visiems žmonėms vertybės yra vienodos? Visų pirma mokslas bei įgytos žinios yra būtinos bei, žinoma, privalomos. Bet ar tai tikrai visiems svarbu? Juk visgi daugelis iš mūsų norime pasiekti mokslo aukštumų, įstoti į gerą universitetą bei nebūti pasimetusiu šiandieniniame pasaulyje. Neseniai skaitytame vokiečių literatūros klasiko, humanisto bei filosofo Johano Volfgango fon Gėtės kūrinyje ,,Faustas” labai gražiai atsiskleidė veikėjo Vagnerio paveikslas. Jis yra šio kūrinio protagonist Fausto mokinys, humanistas ir teoretikas. Be abejo ir tikras knygų mylėtojas, nes gyvenimo pilnatvę jis pajunta skaitydamas: „Bet kokį nuostabų randu aš dvasiai peną,/ <.>/ Kada šnekuosi vienas su knyga!“ Šis mokinukas yra paprastas žmogus. Jam neįdomios gyvenimo paslaptys ar toliai… Vagneriui yra svarbios žinios bei geras išsilavinimas, tad jis paskiria savo gyvenimą įrodyti tai, jog žmogus yra aukščiau gamtos. Vaikino dialoge su Faustu iškyla labai ryškūs jų kaip asmenybių skirtumai. Faustas, kad ir perskaitęs daug knygų, išsilavinęs, tačiau nori pokyčių gyvenime. Jis trokšta įgyvendinti nepadarytus darbus, pajusti gyvenimo laisvę, džiaugsmą, meilę: „Pirmos jaunystės godos ir džiaugsmai/ Dabar man vėl prisiminė ūmai,/ Ir nebenoriu mirt – geidžiu gyventi!“ Tad jis ir pasirenka tokį gyvenimo pažinimo būdą, kupiną naujovių, na, o Vagneris nesupranta viso to ir tai jam yra nepriimtina. Šiam vaikinui meilė, aistros, norai bei įvairūs žemiški troškimai yra svetima. Šiam tragedijos herojui žinios yra vienintelis gyvenimo pažinimo būdas: „Skaitau, sklaidau, ant tomo tomą kraunu“ Manau, kad sau artimas vertybes pasirenkame patys. Savo aplinkoje vis dažniau išgirstu tam tikrus konfliktus, kylančius dėl vertybių skirtumo ir nesuderinamumo, nes tam, kuriam yra svarbus dešimtukas, kitam tai atrodys kaip visiškas niekis. Taigi įgytas išsilavinimas yra tikrai vertingas ne kiekvienam ir būtinas visam gyvenimui. Taip pat svarbu paminėti, jog meilė tėvynei, tautiškumas ir patriotizmas yra labai gražus bei nuostabus jausmas. Tačiau ne visi ,,dega’’ noru tai parodyti. Labai gera stebėti, kai žmonės bando padaryti viską dėl savo gimtosios šalies, kalbos bei rašto išsaugojimo. Meilė tėvynei puikiai išryškėjo lietuvių poeto, dramaturgo bei vertėjo Justino Marcinkevičiaus poetinėje dramoje ,,Mažvydas”. Tai yra draminės trilogijos antroji dalis. Šiame kūrinyje yra pasakojama apie pagrindinio veikėjo Martyno Mažvydo gyvenimą. Šis veikėjas yra nesavanaudis, pasiaukojantis ir, žinoma, idealistas. Jo gyvenimo tikslas buvo stengtis, kad lietuviai neprarastų savo tautinio identiteto bei gimtosios kalbos. Norėjo, jog žmonės nebūtų abejingi savo praeičiai ir tautai… Norėčiau išskirti M. Mažvydo bei jo pusbrolio Vilento pokalbį. Dialoge idealistas pesimistiškai jaučia, kad jo visos pastangos dėl lietuvybės išsaugojimo yra veltui. (450 žodžių) Supranta, kad vienas jis negali padaryti nieko ir jam yra per sunku pakeisti žmonių mąstymą bei kovoti už teisybę. Tačiau Vilentas palaiko savo pusbrolį, stengiasi jį padrąsinti: „Mielasis mano, tavo Katekizmas./ Arba giesmynas – peržiūrėjau visą – / Titano darbas!”. Mažvydas aukoja save dėl aukštesnių tikslų, nes tai jam atrodo vertinga. Na, o priešingai nei Mažvydas, Vilentui šie lietuvių tautos išlikimo klausimai nėra tokie svarbūs. Jis neturi tvirtos nuomonės, yra susimaišęs su pilka mase. Manau, kad tautiškumas yra gan menkai vertinamas mūsų visuomenėje, ypač tarp paauglių. Vien jeigu atkreiptume dėmesį į Lietuvos valstybei svarbias šventes ir minėjimus, pamatytume, kad jaunimo juose yra mažuma ir jiems tai nėra taip brangu ir vertinga kaip vyresniesiems. Taigi gimtosios kalbos ir meilės tėvynei puoselėjimas bei išsaugojimas yra svarbus tiems, kurie turi pašaukimą tam nuo mažens. Apibenrindama darbą norėčiau remtis amerikiečių futuristo Žako Fresko žodžiais: ,,Skirtinga aplinka ar tautinės tradicijos gali formuoti skirtingas vertybes, bet visi žmonės, žmonija turi vadovautis amžinomis žmogiškomis dvasinėmis vertybėmis, kurios žmones vienija ir sukuria pamatus ne tik harmoningai dabarčiai, bet ir ateičiai.” Galbūt dėl šių priežasčių visi pasirenkame skirtingas vertybes, ne visiem svarbu įgytos žinios, mokslas, tautiškumas, tačiau galiausiai vistiek visi giliai širdyje esame susieti žmogiškosiomis dvasinėmis vertybėmis. Galbūt kiekvienam buvo kilusi mintis, jog niekas iš tikrųjų neturi jokios prasmės, ir mūsų tikslai nėra verti tikro gyvenimo. Juk didelė dalis žmonių vis tiek stengiasi keisti savąją rutiną, nuobodžią kasdienybę, ieško gyvenimo tikslo ir jo siekia.  Turiu paminėti, jog vokiečių literatūros klasiko, humanisto, politiko Johano Volfgango fon  Gėtės kūrinyje ,,Faustas'' parodomos sudėtingos pasaulio pažinimo, žmogaus prigimties, jo galių, gyvenimo tikslo problemos, apmąstomi būties esmės, pasaulio sandaros dalykai. Jau pagrindinio veikėjo protagonisto, pagyvenusio Viduramžių mokslininko, Fausto monologuose vis sugrįžtama prie neišsprendžiamos prieštaros tarp didelių siekių, noro aprėpti būties begalybę ir menkų žmogaus galimybių. Fausto siekiai bei tikslai  yra neįgyvendinami, nes pranoksta žmogaus galias. Dėl to kylantis nepasitenkinimas ir nusivylimas skatina Faustą eiti tolyn, ieškoti naujos patirties, o palaimos pasitenkinimo būsena reikštų dvasinę mirtį. Toks rašytojo  požiūris būdingas Švietimo epochai,  nes yra apmąstantomi pagrindinai to meto klausimai apie žmogaus proto ir jausmų įtampas, apie žmogaus tikslus bei laisves. Tačiau kitas šio kūrinio veikėjas - Vagneris, smulkmeniškas tyrinėtojas, kuris yra visiškai kitoks nei Faustas.  Juk ne atsitiktinai Vagnerio kalbos pagrindinis įvaizdis — knyga. Jis — knyginis mokslininkas, dirba užsidaręs savo kambarėlyje, atsiribojęs nuo gyvenimo: ,,Bet kokį nuostabų randu aš dvasiai peną, Kokia man gyslom šiluma srovena, Kada šnekuosi vienas su knyga!" Jo gyvenimo tikslai – mokslo aukštumos. Vagneris, atkakliai siekdamas užsibrėžto tikslo, sukuria dirbtinį žmogų Homunkulą. Na, bet galų gale J. V. fon Gėtė parodo, kad ir Vagnerio tipo mokslininkai sugeba daryti drąsius bandymus, tačiau jie beprasmiški, nes yra atitrūkę nuo gamtos. Manau, kad šie veikėjai išdidžiai siekė savo tikslų, ieškojo prasmės gyvenimė, tačiau nesėkmingai. Taip pat gali kilti klausimas - gal Gėtė neoriginalus? Nemanau... Juk jis žinomas idėjas, siužetus  apmąsto, neperrašo žinomų siužetų, o savaip juos interpretuoja. Rašytojas domisi žmogaus lemtimi, prigimtimi ir gyvenimo prasme bei tikslais. Na, o žemiškų malonumų patenkinimas bei mokslo, žinių siekimas nėra vertas tikro gyvenimo, nes jų pasiekimas gali lemti pražūtį, o ne gyvenimą.   Ar vienatve gali būti prasminga? Teiginys - Visu pirma pasaulyje nerastume zmogaus, kurio nebuvo uzklupes vienatves jausmas. Visu pirma, vienatve – budas pazinti savo asmenybe ir, kas aplink ja sukasi. Problema – Kodel zmones bijo vienatves? Ar vienatve gali atnesti sviesa i zmoniu gyvenima? Aktualumas – Vienatves jausma isgyvena visi – vieni reciau, kiti dazniau. Siais laikais dauguma bega nuo jo, nes kai tai paatiri – atrodo jog visas pasaulis yra juodai baltas bei jautiesi visiskai bejėgis. Pagr. Mintis – Vienatve yra prasminga, nes kai ja patiri, pradedi vertinti aplinkinius, pradedi suprasti pati save bei gyvenimo vertybes. Kas ikvepia kurti

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 1029 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Lygis
Mokyklinis
Failo tipas
Word failas (.docx)
Apimtis
3 psl., (1029 ž.)
Darbo duomenys
  • Lietuvių kalbos potemė
  • 3 psl., (1029 ž.)
  • Word failas 18 KB
  • Lygis: Mokyklinis
www.nemoku.lt Atsisiųsti šią potemę
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt