Ar pasikeitė žmogaus ryšys su gamta?

Ar pasikeitė žmogaus ryšys su gamta?

Gamta - svarbiausias dalykas kiekvieno žmogaus gyvenime. Nuo mažų dienų mūsų tėvai, seneliai, moko gamtą saugoti ir tausoti. Juk gamta tai ne tik medžiai, augalai ar įvairių gyvūnų namai. Gamta taip pat yra žmogaus sielos ir ramybės buveinė, kurioje mes atrandame harmoniją ir džiaugsmą, o gal net suprantame gyvenimo prasmę, užsibrėžiame naujus tikslus. Bet kaip šis ryšys pasikeitė laikui begant?

Pirmiausia manau, kad senovėje žmogaus ir gamtos ryšys buvo ypatingas.Praeityje žmogui gamta buvo svarbi kasdienybės dalis. Nuo pat pirmų vaikystės dienų, žmogaus mąstymas, bei pasaulis sukdavos aplink gamtą. Nuo lankstymo po miskus ir uogu rinkimo iki gyvuliu auginimo ir ganymo pievose. Gamta visada budavo šalia, todėl žmonės gamtoje surasdavo darnumą, kuris suteikdavo jų gyvenimui harmonijos bei komforto, todėl jie išreišdavo didelę meilę ir pagarbą jai. Tai puikiai atsispindi XX amžiaus rašytojo Vinco Krevės apsakyme „Skerdžius“. Pagrindinid veikėjas Lapinas – seniausias Pagirių sodžiaus gyventojas, kuris didžiąją savo gyvenimo dalį praleido gamtoje. Be gamtos, o ypač be miško, jis neįsivaizduoja laimingo savo gyvenimo. Į kiekvieną medį Lapinas žiūrėjo tarsi į gyvą žmogų, kiekviena žolelė jam buvo šventa. Per Sekminės Lapinas susiginčijo su Grainiu ir kaimynas pagrasino jog medį nukirs. Kaimynas taip ir padarė – nukirto liepą. Tą pačią dieną Lapinas pamatęs tai, sunkiai išgyvena ir jaučia tuštumą savyje, lyg praradęs savo sielos dalį. Taigi, manau, kad senovėje žmogaus ir gamtos ryšys buvo tikrai ypatingas. Žmonėms gamta buvo antrieji namai, kurie suteikdavo džiaugsmą, ramybę, pasitikėjimą.

Antra manau, kad šiais laikais žmogaus ryšys su gamta tapo labiau vartotojiškas. Gamta nebėra didelė mūsų gyvenimo dalis. Mes negerbiame gamtos, taip kaip ankščiau. Pamirštame, jog neseniai buvome neatsiejama gamtos dalis ir visiškai nuo jos priklausėme. Dabar gamta tapo naudinga tik iš materialines pusės. Todėl žmogus iš gamtos reikalauja vis daugiau, besaikiškai eikvodamas jos išteklius. Tai puikiai matome šiuolaikiniame pasaulyje. Seniausi miškai tokie, kaip Amazonės džiunglės, išstovėję ilgus šimtmečius, dėl žmogaus poreikių dingsta nuo žemės paviršiaus taip, lyg jų net nebūtų buvę. Taip pat dėl mūsų vartotojiškumo atsirado globalinis atšilimas. Gamyklos ir automobiliai į atmosferą kiekvienais metais išmeta tūkstančius CO2 dujų ir teršalų. Kasmet tonos chemikalų, šiukšlių ir netgi naftos išpilama į vandens telkinius. Tirpsta ledynai, žmonės miestuose kenčia nuo smogo, žūsta gyvūnai. Tik nedaugelis šiuolaikinių žmonių stengiasi sustabdyti gamtos nykimo procesą, išsaugoti tai, kas liko. Tai galime matyti: populiarėjančiose ekologiją propaguojančiose grupėse, draugiškų gamtai produktų pasiūlos didėjime, protestuose dėl klimato kaitos žmonių kiekyje. Taigi iš mano pateiktų argumentų galime teigti, kad žmogaus ir gamtos ryšys nebėra toks artimas, kaip ankščiau. Žmonės nebe jaučia tokios stiprios pagarbos bei meilės gamtai. Bet vis dėl to atsiranda vis daugiau žmonių kurie nori sustabdyti gamtos nykimo procesą ir bando su gamta atkurti ryšį.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!