Ar mokslas visada reiškia pažangą?

Mokslas – vienas iš žmogaus proto veiklos fenomenų. Jis prasidėjo nuo to momento, kada žmogus, vienintelė save suvokianti būtybė, pradėjo skaičiuoti, lyginti ir grupuoti aplink save esančius daiktus bei reiškinius. Mokslo pažanga, padaryta XX šimtmetyje leido žmogui pasijusti gamtos valdovu, tačiau taip pat ir savo susikurto mokslo auka.
Visų pirma, niekas negali paneigti, jog praėjęs XX amžius – tai begalinės mokslo ir technologijos pažangos amžius. Šis amžius pasižymi įvairių atradimų ir išradimų gausa, apimančia visas gyvenimo sritis: sveikatą, poilsį, laisvalaikį, bendravimą ir kitas. Pramonės, žemės ūkio vystymasis paspartino kitų sferų plėtrą bei leido smarkiai išaugti žmonių skaičiui. Dabar žmonija žengia į informacinių technologijų amžių. Daugelis žmonių neįsivaizduoja savo buities be mobilaus telefono, kompiuterio su interneto prieiga ir kitų modernių prietaisų. Deja, “virtualusis pasaulis” pradeda užimti vis didesnę žmogaus veiklos dalį ir tai tampa problema.
Tačiau, kas visgi padarė didžiausią įtaką žmonijos raidai. Vienas gana svarbus žmonijos atradimas – atominė energija, leidusi sumažinti atmosferos taršą ir išspręsti energijos deficito problemą Žemėje. Daugybė šalių, taip pat ir Lietuva, turi atomines elektrines ir naudojasi pigia jų pagaminta elektros energija. Tačiau, manau, ne visi susimąsto apie galimą pavojų aplinkai, apie panaudoto branduolinio kuro saugojimo ar netgi sprogimo pasekmes. Taigi, nereikėtų vien džiaugtis šiuo žmonijos pasiekimu.
Kitas, ne ką mažiau svarbus dalykas – tai genų inžinerija - didelis XX a. laimėjimas, fantastiškas mokslo progresas, galintis išspręsti daugelį globalinių problemų. Taikant šios biotechnologijos šakos metodus, laboratorijoje galima sintetinti hormonus, vaistus. Sukūrus herbicidams atsparius augalus, ūkininkams mažiau reikia ravėti laukus. Transgeninių augalų, turinčių atsparumą vabzdžiams, nereikia purkšti pesticidais, nes augale jau yra pasigaminęs nuodas. Genų inžinerija remiama ir Jungtinių Tautų organizacijos. Tai vienas iš būdų aprūpinti maistu badaujančias šalis - sukurtos veislės yra derlingesnės, jas lengviau prižiūrėti, jos atsparesnės klimato pokyčiams. Viskas taip gražu atrodo tik iš pirmo žvilgsnio. Dar nėra visiškai aišku, kokio pobūdžio ir masto riziką kelia genetiškai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!