Ar mokame gyventi be pykčio

O mokytis jau reikėtų pradėti. Šiandieninė padėtis Lietuvoje, pykčio ir jo išraiškų atžvilgiu, yra labai prasta. Žmonės, nenaudodami agresijos, problemų spręsti tiesiog nesugeba. Laikraščiai mirga nuo straipsnių apie nuotykius, kokio nors liaudies „didvyrio“, jau nebesvarbu kokio amžiaus, padauginusio alkoholio, ir tiesiog ėjusio ginti tėvynės, draugų, savo garbės ar velnias žino ko. Asmeniškai net teko išgirsti tokią frazę: „na išgėriau, o dabar eisiu nuotykių ieškoti“. O nuotykių mūsų didvyris būtinai ras. Atrodo logiška: keldamas agresiją, žmogus sukels pyktį ir kitame žmoguje, tačiau nebelieka laiko mąstyti: agresija užtemdo protą. Muštynės, ligoninė, policija, teismai – visa tai neblaivaus proto, viduje susikaupusio pykčio ir savitvardos praradimo, impulsyvumo pasekmės.
Vienaip ar kitaip, didvyriai vis vien lieka nubausti. O problema slypi kur kas giliau. Pasak psichologų, pyktis žmoguje formuojasi nuo mažens, o juk nedaugeliui mūsų teko laimė augti šeimose, kur pyktis buvo išreiškiamas tinkamu būdu. Ir atvirkščiai – dažnam yra tekę tapti taikiniu, į kurį nukrypdavo pyktis. Ne per seniausiai per žinias pranešė, kaip vyresnio amžiaus...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!