Gyventi sau ar gyventi dėl kitų

Viena aukščiausių altruizmo formų, kuri leidžia žmogui atrasti sunkų, bet sąžiningą kelią – tai pasiaukojimas dėl pačių artimiausių atsisakant asmeninės laimės. Asmenybės gyvenime kažką aukoja arba aukojasi ir tai geriausiai atspindi jų atlikti darbai, kurie kartais gali nulemti žmogaus likimą. Bene įspūdingiausia auka dėl šeimos atsispindi graikų dramaturgo Sofoklio tragedijoje „Antigonė“. Pagrindinė veikėja Antigonė vadovaujasi ne rašytais įstatymais, o žmogiškosiomiss moralės nuostatomis. Ji, nepaisydama Kreono įsakymų, palaidoja savo brolį, taip pasmerkdama save bausmei. Antigonę pražudė meilė savo mirusiam broliui, bet ji to nesigaili ir lieka ištikima sau ir mylimo brolio atminimui. Beatodairiškas pasiaukojimas dėl artimųjų nesvetimas ir lietuvių rašytojams. Vienas iš jų –Juozas Tumas – Vaižgantas, XIX a. pab. rašytojas, neoromantizmo epochos atstovas bei viena tauriausių ir iškiliausių asmenybių Lietuvos istorijoje, išryškinęs nacionalinio charakterio bruožus. Žymiausioje apysakoje „Dėdės ir dėdienės“ autorius rašo apie baudžiavos ir jos panaikinimo metu nutikusius įvykius aukštaičių kaime. Pagrindinis kūrinio veikėjas – Mykoliukas įkūnija lietuvio bruožus: stiprus, gražus, bet labai nuolankus vyras, kuriam bet koks darbas buvo lengvai įveikiamas. Likimas kaimo darbininkui nepagailėjo sunkumų: Mykoliukas ėjo dvigubą lažą, dirbo ir pono, ir brolio laukuose, todėl visiškai priklausė nuo brolio šeimos norų. Sutikęs savo kelyje kaimo gražuolę Severją, ją pamilsta, bet jis puikiai žino, kad vedybomis sugriautų brolio ir jo vaikų gyvenimą, todėl meilės dainą dainuoja tik savo širdyje: „aš tau pačią saulę atiduosiu, nes tu man skaistesnė užu saulę“. Saverja norėdama pajusti tikrąją meilę, išteka už Rapolo Geišės, taip Mykoliuką pasmerkdama vienatvei. Po mylimosios vestuvių tampa artoju Mykolu, tikru kaimo darbininku- ašvieniu. Autorius, nutapęs pasyvaus ir nuolankaus Mykoliuko paveikslą, kuris gyvena ne ne sau, o, visų pirma, kitiems, sukuria kitokį veikėjo paveikslą lietuvių literatūroje. Vaižganto kūryboje išryškėjusi rezignacija, susitaikymas su savo dalia, tampa nauju humanizmo bruožu. Autorius siekė išaukštinti paprasto kaimo žmogaus tobulumą, todėl neretai yra vadinamas ,,daimančiukų‘‘ ieškotoju. Šiandien žodis „auka“ paprastam piliečiui nesukelia jokio...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!