Gyventi dėl kitų ar gyventi sau?
Juozas Tumas – Vaižgantas „Dėdės ir dėdienės“
Svarbiausia yra gyventi dėl kitų, kadangi tik taip išauga dora asmenybė
Biblijoje erškėčių vainikas – tai skausmas ir kančia.
Juozas Tumas gimė Maleišių kaime netoli Svėdasų, baigęs Daugpilio realinę gimnaziją įstojo į Kauno kunigų seminariją. Gimnazijoje jis priklausė slaptiems lavinimosi rateliams, nagrinėjantiems draudžiamus raštus, o seminarijoje slaptosios draugijos idealistus nuteikdavo patriotiškai, skatino dirbti tautai. „Niekam nebuvo galvoje karjeros darytis ar turtai krautis“, - vėliau rašė Vaižgantas. Baigęs seminariją buvo paskirtas į Latvijos, Mintaujos, Bažnyčią, bet ir ten įsitraukė į vietos lietuvių inteligentų tautinę veiklą. Jie aktyviai rėmė V. Kudirkos leidžiamą „Varpą“, rašė straipsnius, vertė grožinius kūrinius. Nors Vaižgantas buvo persekiojamas valdžios ir vyskupijos vyresnybės, jis vis tiek visą energiją skyrė lietuviškai spaudai – uoliai bendradarbiavo Prūsijoje leidžiamuose laikraščiuose, slapta gabeno juos per sieną. Įsteigė, redagavo, platino katalikišką leidinį „ Tėvynės sargas“, jame daug rašė apie lietuvių spaudos reikalingumą, aiškino rusiškų mokyklų žalą vaikų sąmonei, ragino mokyti juos slapta namie. Palaikė ryšius su Žemaitijos krašto knygnešiais, rūpinosi slapta jų draugija, gaudavo draudžiamos spaudos, ją platindavo, mokė vaikus skaityti, taip rūpinosi lietuvių kalbos išsaugojimu. Buvo perkeltas į kitą miestelį kur taip aktyviai įsitraukė į knygnešių veiklą ir slaptųjų mokyklų kūrimą, slėptuvę spaudai įrengė klebonijoje. Deja dėl lenkomanų dvarininkų ir nepatenkintų kunigų skundų buvo perkeltas į Micaičius. Taigi, nors ir stengdamasis dėl savo tautos jis rizikavo, buvo nemėgstamas, savo veiklos nenutraukė, nes tai jam buvo svarbiausia. Sulaukęs spaudos gražinimo 1904m. Tumas rūpinosi steigti lietuviškas mokyklas, 1905m. organizavo lietuvišką valsčiaus savivaldybę. 1918m. Vilnių užėmė bolševikai. Bijodami teroro daug žmonių pasitraukė iš Vilniaus – tik ne Tumas. Jis mėgino drauge su nauja valdžia dirbti ne politinį, bet kultūrinį darbą, nes apskritai gyvenime ieškojo to, kas žmones vienija, o ne skiria. Kaip sakė Tumas, „ viso mano gyvenimo tendencija – tiesti tiltą tarp vieno ir kito krypsnio inteligentų“. Taigi Vaižgantui daugiausia prasmės teikė gyvenimas dėl kitų ir Lietuvos gynimas.
Šį darbą sudaro 471 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!