Ar knygos formuoja vertybių sistemą?

Iš namų išsinešame tai, be ko neišsiverstume gyvenime, tai daugiau ar mažiau, praktinė tėvų patirtis. Tačiau kiekvienas žmogus turi savo supratimą, kuris ateina ne tik iš praktinės patirties, bet ir iš knygų, kurios leidžia ne tik sužinoti ką nors nauja, bet ir širdimi pasidžiaugti, liūdėti, išgyventi tai, ką rašytojas vaizduoja. Kartais personažai, nelyginant gyvi žmonės, tampa pavyzdžiu, daro įtakos tau, jų vertybinės nuostatos tampa svarbios. Ypač man svarbu, kad knygos kalbėtų apie tai, kas aktualu – apie realią patirtį, apie gyvenimą kasdienybėje, ypatingas akimirkas – meilę, dvasios nerimą siekiant savo laimės, rūpestį dėl artimo ir atsakomybę. Man nepatinka agresyvus vieno žmogaus dominavimas, todėl skaitau tokius kūrinius, kurie man tyliai šnabžda apie nuosaikų, bet dvasiškai turtingą gyvenimą, žmones, gebančius mylėti, atleisti, tiesti ranką suklydusiam ar kenčiančiam. Aš kalbėsiu apie Antano Vaičiulaičio romaną „Valentina“, Šatrijos Raganos apysaką „Sename dvare“ ir Vandą Juknaitę, kurios kūryba susijusi su jos pačios patirtimi realiame gyvenime. Jos knygos „Išsiduosi. Balsu“ ir „Balsas iš tamsos“ yra savotiškas šauksmas, į kurį atsiliepti turėtų kiekvienas, kam skauda dėl vienišų, atstumtų ir pažemintų žmonių.
Knygas pasirinkau tokias, kuriose personažai savo tikslų siekia atkakliai, bet gerumu, supratimu ir ieškant kompromisų. Mat, sąvoka atkaklumas nėra vienareikšmė: atkaklus gali būti ir tas, kuris siekia savanaudiškų tikslų lipdamas per kitų galvas. Šatrijos Raganos apysakoje pagarbos verto gyvenimo gairės nurodytos vaikams – gyventi sau ir kitiems. Rašytoja apysakoje pasakoja apie savo vaikystę motinos globoje. Rūpestinga motina – ji įveda mergaitę į pasaulį – į gamtą, meną, tikėjimą, kitą socialinį sluoksnį. Ne materialinį pagrindą ji vertina, o dvasinį, dorai išugdytas žmogus iš namų turi išsinešti dvasios turtą. Juk būtent tik tokį turtą iš sunykusio dvaro išsinešė ir Šatrijos Ragana, apysakos Irutė, jau vaikystėje su motina kalbėjusi ir apie mirtį, ir apie pareigą dalintis. Rašytoja nebuvo motina, bet jos pačios motinos bruožai, auklėjant įdiegti mergaitei Irutei, tapo jos charakteriu....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!