Žmonija nuo seniausių laikų siekė ugdyti moralines vertybes. Nors, pasak žymaus amerikiečių rašytojo Kurto Voneguto, tikrosios vertybės nekinta ir išlieka per amžius, tačiau retas šiuolaikinio globalaus pasaulio žmogus suvokia dorovinio prado kūrimo ir ištikimybės savo vertybėms svarbą, pasielgdamas savanaudiškai bei impulsyviai ar išduodamas jas vos susidūręs su kasdieniais sunkumais. Vis dėlto, norint sukurti įvairiapusišką asmenybę, išlaikyti orumą bei tapatumą ir ypač išlaikyti tautos savimonę būtina likti ištikimam savo vertybėms.
Tikrųjų vertybių išsižadėjimas gali kelti grėsmę tautinės savimonės išsaugojimui ir netgi dehumanizuoti žmogų. Toks socialinis reiškinys dažniausiai išryškėja žmogui atsidūrus ribinėse situacijose. Ypatingai skaudžius išbandymus išgyvenantys žmonės neretai išsižada tikrųjų moralės normų tam, jog sugebėtų išgyventi. Ko gero, geriausiai tokią situaciją iliustruoja lietuvių rašytojas egzistencialistas Balys Sruoga memuariniame kūrinyje „Dievų miškas“. XX amžiaus I-osios pusės politinė santvarka tapo ne tik lietuvių inteligentijos, tačiau ir visos tautos vertybių išbandymu. Nacių okupacijos laikotarpiu vykdytos represijos, apie kurias, pasitelkdamas ironišką pašaipą pasakoja Balys Sruoga, tapo masinio nužmoginimo bei šimtmečiais puoselėtų vertybių sugriovimo pavyzdžiu. Didelė dalis koncentracijos lageriuose įkalintų, net intelektualiausių žmonių, išdavė humaniškumo principus tam, kad palaikytų gyvybę. Tačiau sąmoningai asmenybei mirtis, ko gero, pakeliama lengviau nei suvokimas, jog amžinąsias vertybes nugalėjo brutali jėga ir gyvuliški instinktai ir amoralumas. Vis dėlto, katastrofų akivaizdoje atsidūręs žmogus, norėdamas išsaugoti tapatumą bei žmoniškumą privalo likti ištikimas savo vertybėms, kurios taip pat padeda įveikti neteisybę ir neprarasti orumo.
Išdavęs amžinąsias vertybes žmogus sumenkina savo asmenybę bei pasmerkia save dvasinei krizei. Pagrindiniai moralės principai – humaniškumas, tolerancija, pagarba bei atjauta – bei jų laikymasis suteikia žmogaus poelgiams ir gyvenimui prasmę. Daugeliu atveju nepaisydamas moralinių principų žmogus ne tik jaučiasi kaltas, tačiau ir smerkiamas visuomenės. Vis dėlto, žmogaus sąžinė yra griežčiausias teisėjas, pranokstantis net viešas bausmes. Vienas žymiausių rusų literatūros klasikų, XIX amžiaus rašytojas realistas Fiodoras Dostojevskis romane „Nusikaltimas ir bausmė“ pasakoja jauno vaikino Radiono Raskolnikovo įvykdytą žmogžudystę ir dvasinius išgyvenimus. Veikėjas,...
Šį darbą sudaro 612 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!