Ar kerštas visada yra tik blogis?

Kerštas – ne bausmė ir ne pasalūniška piktadarystė. Tai – sugrąžintas blogis: akis už akį. Neretai susiduriame su įvykiais, kurie priverčia susimąstyti, kerštauti ar ne? Šis hamletiškas klausimas gali iškilti įvairiose, gyvenimiškose situacijose: nuo pačių netikėčiausių, iki tų, kurios iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kitaip nė neišsprendžiamos. Krikščioniška moralė moko: jei sudavė per vieną skruostą – atsuk kitą. Bet tai, galima sakyti, aukštasis moralės pilotažas, nes pirminės emocijos būna akivaizdžios- noras atsilyginti tuo pačiu ar blogiau- priversti žmogaus sąžinę ir psichologinę būseną kentėti.
Keršto troškimas – tai emocija, kurios paskirtis savaime suprantama: atkurti vidinį balansą. Jums padarė kažką blogo – jūs norite tą blogį sugrąžinti skriaudikui. Puikus to pavyzdys Viljamo Šekspyro "Hamletas" - tai keršto tragedija, kurią daugiausiai vykdo pagrindinis veikėjas. Su tamsiomis gyvenimo pusėmis nesusidūręs Hamletas, staiga patiria pirmą didelį smūgį – sužino apie netikėtą tėvo mirtį. Apie tikrąją šios mirties priežastį jis dar nieko nenumano, bet jau pirmieji žingsniai karaliaus dvare kelia nerimą. Netrukus pasirodo, kad už jo motinos skubotų vedybų slepiasi niekšiška Klaudijaus piktadarybė – ir tokiu būdu Hamletas artimiausių žmonių tarpe susiduria su klasta ir veidmainyste. Tėvo šmėkla teisėtai reikalauja keršto, bet Hamletas ne toks žmogus, kad galėtų pasitenkinti, vien tik nubausdamas tėvo žudiką, tačiau kaip tai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!