Ar kerštas turi pateisinimą?

V. Šekspyro kūrinyje ,,Hamletas” vaizduojamas tipiškas, jausmingas, išsilavinęs to meto žmogus, kuris norėjo žūtbūt atkeršyti už savo tėvo mirtį. Jo tėvo šmėkla reikalavo keršto: ,,Atkeršyki už baisią žmogžudystę!” Tačiau Hamletas ne toks žmogus, kad galėtų pasitenkinti vien tik nubausdamas tėvo žudiką. Jam neužtenka paprasto kraujo keršto. Bet kaip tai padaryti, jis neišmano ir jaučia savo padėties tragiškumą. Hamletas sužino jog tėvą nužudė dėdė, ir jis trokšta teisingumo, nori jam atlyginti blogu už padarytą žalą. Pyktis ir keršto troškimas užvaldo visas jo mintis, neleidžia ramiai gyventi. Nors jis žino, jog atkeršijus dėdei, jam pačiam teks mirti, jis įvykdo teisingumą. Jis ir pats žinojo, kad nebūtų galėjęs ramiai gyventi, nes pamiršti tai buvo neįmanoma. Hamletas nenorėjo gyventi kančioje ir tyliai kęsti dvasinį skausmą, jam rūpėjo kovoti dėl teisingumo, žmoniškumo ir lygybės, taigi, jis ryžosi atkeršyti ir herojiškai mirti. Kerštas jį išvadavo iš neramių minčių ir pykčio.
Keršto tema atsiskleidžia ir V. K. Mickevičiaus kūrinyje ,,Skirgaila”. Norėdamas išsaugoti Lietuvos vienybę, jis prievarta veda Lydos kunigaikštytę Oną Duonutę. Kunigaikštis pasiryžęs viskam, kad tik galėtų išsaugoti Lietuvos vienybę: ,,Aš...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!