Ar žmogaus būtis turi prasmę? (A. Škėma)

Neretai šiuolaikinėje konformistinėje visuomenėje, kai žmogus yra sutrikęs ir neranda sau vietos sociume, žmogaus būtis netenka prasmės. Kai Nyčė paskelbė Dievo mirtį, pasaulį ištiko vertybių griūtis. Pasaulis visai sumišo, vieną po kitos lydėjo katastrofos, revoliucijos ir karai. Žmogui tai buvo lyg išvarymas iš Edenos sodų, kuriuose ramybė ir harmonija buvo užtikrinta ir savaime suprantama. Žymus vokiečių filosofas Frydrichas Nyčė teigė: „Kas turi kam gyventi, ištvers bet kokį kaip.“ Problema ta, kad kartais egzistavimas nesukelia gerų emocijų, priešingai, iššaukia tik skaudžias ir žlugdančias, ir asmuo nebesupranta ar išvis verta būti. Apie žmogaus būties prasmę rašoma ir lietuvių literatūroje. XX a. vidurio rašytojas, modernistas, katastrofų ir lietuvių egzodo literatūros atstovas Antanas Škėma reikšmingiausiame savo romane „Balta drobulė“ puikiai atskleidė šią temą. Autorius savo kūryboje išreiškė katastrofų laikotarpio žmogaus pasaulėvoką – vertybių griūties, baimės, žmogaus vidinio suskilimo, nevilties išgyvenimus. Šiai krizinei patirčiai jis rado ir meninę kalbą – suraižytą, daugiasluoksnę, su daug metaforų. Tam įtakos turėjo ir paties autoriaus išgyvenimai – tragiška vaikystė (neramumai Rusijoje ir Ukrainoje, girti raudonarmiečiai vos nenušovė tėvo ir bandė išprievartauti motiną), motinos psichinė liga, emigracija į Vakarus, kur turėjo dirbti ir paskęsti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!