Ar kančia leidžia pajusti būties pilnatvę? (kalbėjimas)

Ar kančia leidžia pajusti būties pilnatvę?

Garsus menininkas JohnPiper yra pasakęs: ,,Kaip vaisiaus kauliukas turi suskilti, kad jo branduolys išvystų saulę, taip ir jūs privalote pažinti skausmą. “Kančia – tam tikra skausmo atmaina, jutiminė ar jausminė nemaloni patirtis, susijusi su žala ar žalos grėsme kančią išgyvenančiam individui. Tai pragariškas jausmas, suteikiantis dvasišką arba fizinį skausmą. Žmogus – kenčianti būtybė, turinti susitaikyti, kad kančia yra neatskiriama nuo gerovės ir tapusi neatsiejama gyvenimo dalimi. Silpnus ji palaužia, o stiprius, atvirkščiai, motyvuoja. Skirtingos kančios formos bei jų išgyvenimas dažnai atskleidžiamos lietuvių literatūroje, tad atsakinėdama į klausimą ,, Ar kančia leidžia pajusti būties pilnatvę? “ remsiuosi V. Myk. – Putino intelektualiniu romanu ,, Altorių šešėly “, A. Mickevičiaus sonetu ,, Akermano stepės “ ir Balio Sruogos memuariniu romanu ,, Dievų miškas “.

Kančia ribinė situacija, kai individas susimąsto apie savo gyvenimą. Kentėjimas kelia skausmą, tačiau gali padėti pasiekti gyvenimo tikslą. Vertėtų prisiminti XIX a. pab. – XX a. prad. Vidurio moderniosios literatūros simbolistą, lyriką publicistą V. Myk. – Putiną. Rašytojas visą gyvenimą jautė nepritapimo kančią, kadangi dėl tėvų noro įstojo į kunigų seminariją, o pats jautėsi esąs meniška siela ir savo gyvenimą norėjo skirti kūrybai. Perėjęs per visas egzistencines problemas ir kančias V. Myk. – Putinas oficialiai atsisakė kunigystės, nes nematė galimybių suderinti kunigo pareigų su kūryba ir buvo ekskomunikuotas (atskirtas nuo Bažnyčios). Panašius jausmus išgyvena ir intelektualinio – psichologinio romano „ Altorių šešėly ‘‘ pagrindinis veikėjas Liudas Vasaris. Liudas Vasaris - jaunuolis, bręstantis ir augantis tarp šaltų, tamsių, įpareigojančių, geležine dienotvarke suvaržančių seminarijos sienų, einantis sudėtingą, pilną kančios kelią, siekdamas asmeninės laisvės, trokšdamas atskleisti kūrybines savo galias, patirti būties pilnatvę bei suprasti gyvenimo tikslą. XX a. pirmojoje pusėje lietuvių valstiečių vaikams buvo tik kelios galimybės studijuoti: arba važiuoti į Rusiją įgyti aukštąjį išsilavinimą, arba likti Lietuvoje ir stoti į kunigų seminariją (valstiečių vaikams tai buvo prieinamiausias būdas įgyti išsilavinimą). Šeimai buvo didelė garbė, jeigu vienas iš vaikų baigdavo kunigų seminariją ir tapdavo kunigu. Todėl Liudas Vasaris baigęs gimnaziją įstojo į kunigų seminariją, kad nenuviltų tėvų, kurių didžiausias troškimas buvo turėti sūnų kunigą. Jau būdamas seminarijoje Liudas Vasaris pajuto norą kurti, tad prilygdamas savo autoritetui – Maironiui, Vasaris galvojo, kad atsiduos tėvynei ir sugebės suderinti kunigo darbą su kūryba, bet laikui bėgant jis suprato, kad ,, kaip poetas- aš ne kunigas, kaip kunigas -aš ne poetas “. Siekis išsivaduoti iš kunigų seminarijos padėjo atrasti gyvenimo tikslą. Putinas romane įrodė, kad žmogaus gyvenimo kelias labai painus ir skausmingas, priverčia aukotis, kentėti, tačiau leidžia suprasti savo siekius, tikslus ir atrasti pašaukimą.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!