Ar pritariate minčiai, jog kančia padeda išgyventi būties pilnatvę?

Ar pritariate minčiai, jog kančia padeda išgyventi būties pilnatvę? Dažnai žmonės kančią sieja su fiziniu skausmu ar žala. Skirtingo pobūdžio kančią tenka patirti visiems gyviems organizmams. Tačiau labiausiai individą pažeidžia dvasinė kančia. Žmogus, išgyvenęs kančią, įgyja vidinės pilnatvės jausmą ir gali vadinti save stipriu. Kančia – pagrindinė žmogaus esybės atrama ir tai gali jam padėti suvokti būties prasmę. Antrojo pasaulinio karo metais dažnas žmogus neturėjo pasirinkimo tarp kančios pripildyto ir laimingo gyvenimo. Ypač Lietuvoje vyravo labai sudėtinga istorinė situacija. Žmonės buvo laikomi politiniais priešais be jokios rimtos priežasties. Dėl šio valdžios požiūrio daug žmonių buvo ištremti ar suimti. Vienas jų – XX a. Lietuvos poetas, prozininkas, dramaturgas, teatrologas, literatūros ir tautosakos tyrinėtojas Balys Sruoga, kuris buvo suimtas ir įkalintas Štuthofo koncentracijos stovykloje, kurioje tapo nužmoginimo sistemos liudytoju. Viename garsiausių savo kūrinių – memuariniame romane „Dievų miškas“ – autorius atskleidžia fašistinio lagerio tikrovę. Štuthofo koncentracijos stovykloje, kuri dar vadinama mirties lageriu, net kiekvienos dienos buitinis gyvenimas sukeldavo žmogui neapsakomą emocinį ir fizinį skausmą. Nors pasakotojas į tokį gyvenimą žiūri su ironija, tačiau viduje matoma jo kančia. „Susigraibiau kišenėje gabalėlį šokolado, kurį dar vasarą šeima buvo prisiuntusi ir kurį buvau rezervavęs pačiam sunkiausiam gyvenimo momentui“, – šiais žodžiais pasakotojas atskleidžia savo išgyvenimų sunkumą. Jis patiria sunkiausius savo gyvenimo momentus, tačiau jiems yra pasiruošęs. Pasak prancūzų rašytojo Albero Kamiu, „<...> Nors gyvenimas yra beprasmis, jame vis viena reikia gyventi didvyriškai, sekuliariame šventume, nors tai bus ir absurdiška. Gyvenime galima elgtis trejopai – nusižudyti, įtikėti kažuo transcendentiniu, esančiu už absurdo, arba susitaikyti su absurdu ir jame gyventi“. Tai parodo, jog išgyvendamas net pačią sunkiausią kančią žmogus suvokia, kaip turi vertinti paprastus, kasdienius, džiaugsmo suteikiančius momentus, ir išmoksta gyventi didvyriškai. Taip pat labai dažna žmogaus kančios forma – atskirtis. Dėl įvairių asmeninių ar istorinių aplinkybių žmonės dažnai lieka atskirti nuo savo namų, šeimos ar net visuomenės. Taip žmogus pajaučia vienatvės sunkumą, kuris jį net gali išvaryti iš proto. Atskirties pavyzdžių galima stebėti ir XX a. lietuvių išeivijos rašytojo, prozininko, dramaturgo, literatūros kritiko, aktoriaus, režisieriaus, modernizmo atstovo Antano Škėmos kūryboje. Savo romane „Balta drobulė“ autorius nagrinėja žmogaus, valdomo vidinių išgyvenimų, būtį absurdo pilname pasaulyje. Pagrindinis veikėjas Antanas Garšva yra ieškotojas, jis ieško beprasmio dalyko (gyvenimo) prasmės. Šis ieškojimas galiausiai jį ir palaužia. Atskirtis valdo jo gyvenimą. Taip išryškėja „persodinto augalo“ motyvas. Per jį atskleidžiama veikėjo kančia. Kaip teigia humanitarinių mokslų daktarė, docentė Loreta Mačianskaitė, „

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!