Ar kančia gali padaryti žmogų taurų?

Ar kančia gali padaryti žmogų taurų?

Dabartinis lietuvių kalbos žodynas kančią apibūdina kaip kentėjimo patyrimas, didelis skausmas. Tai yra reiškinys, kurio niekas nenori patirti ir visi stengiasi išvengti. Tačiau daugeliui tenka susidurti su kančia netenkant artimo žmogaus, susiduriant su fiziniu ar emociniu skausmu, patenkant į situaciją, kurioje gresia mirtis. Kančia gali žmones gniuždyti, bet ar kentėjimas gali žmogų padaryti dorą, kilnų?

Viena vertus, kančia gali žmogų daryti taurų. Būtent toks buvo katastrofų rašytojas Balys Sruoga. Antrojo pasaulinio karo metais jis kalėjo Štuthofo koncentracijos stovykloje. Kalėdamas lageryje B. Sruoga patyrė įvairių išbandymų. Jam reikėjo ne tik sugebėti išgyventi žiauriomis sąlygomis, bet ir išlaikyti žmogiškumą, nevirsti gyvuliu. Rašytojas išgyvenimus pavaizdavo autobiografinėje memuarinėje knygoje „Dievų miškas“. Aprašydamas patyrimus jis vartoja ironiją. Anot B. Sruogos, ironija jam padėjo išlikti gyvam. Knygoje aprašoma koncentracijos stovyklos kasdienybė, bei tvarka. Kūrinyje gausu smurto ir žiaurumo. Prieš kalinius smurtauja ne tik prižiūrėtojai, bet ir patys kaliniai. Lagerio gyventojams trūksta maisto. Jie yra varginami sunkiais ir beprasmiais darbais, kurie išsiurbia paskutinius žmogaus energijos lašus. Tokiomis sąlygomis kalinys koncentracijos stovykloje išgyvendavo tik 3 – 4 mėnesius. Tik dėl sėkmės ir pakankamai gero darbo raštinėje rašytojas išgyveno ir galėjo sugrįžti į laisvę. Tačiau, Balio Sruogos kančia nebuvo beprasmė. Balys Sruoga prieš suėmimą dirbo profesoriumi Vilniaus universitete ir buvo kaltinamas jaunų žmonių nuteikimu prieš nacistinę valdžią ir pasipriešinimu naciams. Lageryje rašytojas atsidūrė su kitais lietuvių intelektualais.Vokietijos valdžia intelektualų suėmimu stengėsi įbauginti Lietuvos visuomenę lietuvių atsisakymo tarnauti SS kariuomenėje. Tai reiškia, jog šie žmonės buvo įkaitai už tėvynę ir kentėjo už Lietuvą. Lygiai taip į savo kančią žiūrėjo ir pats Balys Sruoga. Be to, lietuviai kentėjo ne tik nuo nacistinio režimo. 1940 – 1953 metais sovietų valdžia į Rusijos gilumą ištrėmė 132 tūkstančius žmonių. Ištremtieji turėjo prievarta palikti savo namus, išsikelti gyventi į naują, nepažįstamą vietą be vilties sugrįžti. Naujosios gyvenimo sąlygos buvo itin nepalankios: žmonės neturėjo kur gyventi, ką valgyti, žemė buvo nederlinga, oro sąlygos buvo atšiaurios. Su išgyvenusiais tremtį ir grįžusiais žmonėmis sovietinė valdžia elgėsi taip pat niekingai. Grįžusiųjų turtas buvo atimtas, jie negalėjo gauti gero darbo, į juos buvo žiūrima kaip į nusikaltėlius. Tačiau tokie, nuskriausti sovietinės valdžios, žmonės išliko dori. Žiauri tremtis juos užgrūdino ir sustiprino, parodė, kas gyvenime yra svarbiausia. Grįžę į tėvynę jie džiaugėsi gyvenimu, net mažiausiais dalykais, nesiskundė, palaikė savu ir padėjo vieni kitiems. Taigi, kančia gali ne tik individui parodyti, kas yra svarbiausia, išryškinti vertybes ir padaryti jį dorą, bet ir suteikia galimybę būti kilniam ir pasiaukoti dėl svarbaus tikslo.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!