Ar išgyvenimai keičia žmogų?

Ar išgyvenimai keičia žmogų?

Išgyvenimai – tai emociniai jausmai, kuriuos yra patyrė beveik visi žmones. Stiprūs išgyvenimai – tai netektys ar praradimas. Tokie išgyvenimai arba pakeičia žmogų arba gali sužlugdyti, arba prikelti naujam gyvenimui. Tačiau ar visada žmogaus kančia reiškia dvasinę pabaigą ? O gal priešingai kančia yra vartai, vedantys žmogų į tikrąja laimę ?

Visų pirma, kiekvienas išgyvenimas yra lyg knygos puslapis, kurį skaitydami mes keičiamės, mokamės, augame, tampame kitokiais. Išmokstame vertinti gyvenimo pamokas ir nebedaryti klaidų. Dažnai šeimyninio pavyzdžio iš tėvu neturėjimas priverčia žmogų gyventi kančioje visą gyvenimą. Apie tai susimąstyti verčia XX amžiaus lietuvių išeivijos rašytojo, prozininko ir dramaturgo Antano Škėmos psichologinis romanas „Balta drobulė“. Pagrindinis veikėjas A. Garšva patiria įvairius išgyvenimus, kurie paveikia jo gyvinimo būda ir požiūri į pasaulį, bei žmonės. Garšva, būdamas svetimoje šalyje ir susidūręs su išorinio pasaulio ir vidinių demonų spaudimu, išgyvena asmeninę transformaciją. Tai atsispindi žmogaus atsidūrusio tarp dviejų pasaulių – gimtosios ir svetimosios žemės – išgyvenimus. Garšva yra priverstas emigruoti į Ameriką ir ten kentėti monotoniškoje ir dusinančioje liftininko aplinkoje. Įvairūs jo gyvenimo etapai, kaip ir išgyvenimai, yra lyg knygos puslapiai, kur kiekvienas išgyvenimas palieka pėdsaką jo asmenybėje. Tai leidžia mums matyti, kaip išgyvenimai keičia žmogų ir formuoja jo tapatybę. Jis neturi gyvenimiškos patirties ir šeimos deramo pavyzdžio, kaip turi jis gyventi ir siekti savo svajonių išsipildymo. Kūrinys, kuris giliai įsižiebia į žmogaus psichologinės gelmes, atsiskleidžia žmogaus vidinę kovą, susidūrimą su egzistenciniais iššūkiais ir subtiliai atsiskleidžia beviltiškumas.

Visų antra, kančia ar skaudus išgyvenimus patyręs žmogus gali likti nusivylęs gyvenimu arba pesimistu. Juk ne vienam žmogui yra tekę patirti nesėkmę ar išgyventi nevykusio sprendimo pasekmių. Tačiau būna, kad nesėkmės užgrūdina žmogų ir jam užtenka valios nepasiduoti sielvartui ir keisti savo likimą. Tokiu žmogumi buvo XX amžiaus poeto ir prozininko Vinco Mykolaičio Putino psichologinio romano „Altorių šešėly“ pagrindinis veikėjas Liudas Vasaris. Kuris įkūnija vidinį konfliktą tarp pareigos ir asmeninių troškimų, tarp tradicijos ir naujų vertybių ieškojimo ir atradimo. Vasaris likdamas mokytis seminarijoje parodė savo charakterio tvirtumą, tačiau pabandė užgniaužti ryžtą tapti poetu, mylėti moteris ir būti laisvu bei laimingu pasaulietiškame gyvenime. Jis – kunigas, kuris išgyvena dvasinę krizę, tačiau šie išgyvenimai tampa jo transformacijos katalizatoriumi. Vasario patirtys, abejonės ir mintys yra kaip veidrodis, atspindis jo sielos būseną ir asmenybės pokyčius. Išgyvenimai keičia žmogų, nes jie yra kaip grūdai, kurie, patekę i sielos dirvą, ilgainiui suželia naujas gyvenimo supratimo gėles arba nuvilia kaip nevaisingi. Liudo vasario patirtys romane yra jo kelionės – tiek fiziškai, tiek dvasiškai – įvardijimas. Išgyvenimai jam suteikia galimybę susidurti su savimi, suvokti savo silpnybes ir stiprybes, ir, svarbiausia leidžia jam augti kaip asmenybei. Aštuoniolika metų trukusios Liudo vasario savęs paieškos ir skaudūs išgyvenimai nepalaužė jo dvasios, bet parodė kelią į tikrąja laimę. Žmogus neturi būti savo likimo vergu, bet privalo savyje surasti ryžto, jėgų ir nebijoti keisti savo gyvenimo. Skaudūs išgyvenimai dažnai užgrūdina žmogų ir suteikia jam jėgų.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!