Ar laikas keičia požiūrį į dorovę?

Dorovė - tai gyvenimo visuomenėje bei elgesio principai ir normos. Dorovė, doroviniai santykiai kinta kartu su civilizacija. Tad ji kito nuolat. Apšvietos epochoje, vyraujant humanistinei pasaulėžiūrai, vyravo žmogus, jo vidinis pasaulis bei patriotizmas. Žmogus pasirodo esą silpnas, pabrėžiamos krikščioniškos vertybės, tikėjimas Dievu, kuklumas. Šiuo laikotarpiu buvo atkreiptas dėmesys į žmogų, jo vertybes, santykį su pasauliu. Skirtingai nei viduramžiais, pasaulio centru tapo nebe Dievas, o žmogus. Renesanso epochoje įsitvirtino idėja, jog kiekvienas žmogus turi vartoti savo gimtąją kalbą visose gyvenimo srityse: ,, Sunaikink kalbą – sunaikinsi santaiką, vienybę ir dorybę’’.
Anot Donelaičio žmogui, kad išliktu savimi, jis visu pirma privalo būti doras, ,,viežlybas’’ – sąžiningai ir teisingai gyventi bei religingas. Donelaičio dažnai vartojama ,, viežlybumo’’ sąvoka nusako tai, ką senovės romėnai vadino...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!