Ar gali vienas žmogus pakeisti pasaulį? Kalba

Ar gali vienas žmogus pakeisti pasaulį?

(Sofoklis)

Mūsų pasaulis yra sudėtingas, todėl jis nuolat keičiasi. Nesunku suvokti, kad susidūrus su problemomis kyla noras kovoti su pasaulio blogiu ir stengtis jį pakeisti. Kiekvienas žmogus turi savitą nuomonę apie viską, kas vyksta mūsų pasaulyje, todėl nenuostabu, kad kartais norisi, jog viskas būtų kitaip. Tokiu metu, kai žmogus yra nepatenkintas esama padėtimi kyla noras keisti pasaulį ir pakreipti jį tinkama linkme. Savaime suprantama, kad vienam žmogui kovoti su visu pasaulio blogiu yra sudėtinga, bet ta kova neretai būna reikšminga. Tačiau kyla klausimas: ar vienas žmogus yra pajėgus keisti pasaulį? Tad šiandien savo kalboje, remdamasi Antikos literatūros žymiausiu atstovu Sofokliu ir jo kūriniu „Antigonė“, argumentuotai atsakysiu į šį klausimą.

Vienas žmogus, kovojantis su blogiu, gali palikti reikšmingą įspaudą visuomenėje. Nesunku suvokti, kad kovojimas už savo įsitikinimus įrodo pasipriešinimą esančiai tvarkai, todėl neretai tai būna įvardijama kaip maištas. Maištavimas ir pastangos pakeisti pasaulį yra reikšmingas, tačiau jis dažnai pareikalauja didžiulių pastangų. Tokią situaciją galime rasti Antikos literatūros šedevru vadinamoje Sofoklio tragedijoje „Antigonė“. Senovės Graikijoje žmogaus pareiga buvo laikytis „oikos“ tradicijų- šeimos įstatymų, pagal kuriuos būtina ginti šeimos garbę (prireikus netgi keršyti už artimajam padarytą skriaudą), siekti ekonominės ir dvasinės gerovės, gerbti gyvus ir mirusius artimuosius (mirusį artimąjį palaidoti būtina, kad jis patektų pas Hadą). Tragedijoje ,,Antigonė” susiduria amžinuosius žmonių giminės papročius ginanti Antigonė ir valdovas Kreontas, savo nuožiūra skelbiantis įstatymus. ,,Antigonės” siužetas nesudėtingas. Po Etioklio ir Poliniko mirties valdžia atiteko Kreontui, jų dėdei. Naujas valdovas patvarkė, kad Eteoklis būtų iškilmingai palaidotas, o Polinikas liktų nepalaidotas. Senovės graikai laikė tai sunkiausia bausme, nes mirusiojo vėlė amžinai neturėsianti ramybės. Žuvusių brolių sesuo Antigonė nutaria nepaisyti Krento draudimo: ,,Aš brolį savąjį palaidosiu tikrai.” Sofoklis aprašo Antigonę kaip švelnią, jautrią, žmogišką, visomis išgalėmis besistengiančią puoselėti amžinąsias vertybes. Antigonė sąmoningai siekia konkretaus tikslo, be to, ji yra pasiryžusi prisiimti atsakomybę už savo sprendimus. Herojė supranta, kad jos drąsus apsisprendimas palaidoti brolį, sules konfliktą. Ji suvokia jo pasekmes sau ir realiai įvertina savo ir karaliaus jėgas. Antigonė nesitraukia. Ji ryžtingai neatsisako tikslo. Kodėl? Aiškus jos atsakymas: ,,Aš pasišvęsiu tam, ką liepia pareiga.” Būtent Antigonė yra ta herojė, kuri nebijo nieko, nes svarbiausias dalykas jos gyvenime- tai tiesos ieškojimas. Ji nesuvokia, kaip valdovas gali išskirti jos brolius, kurie abu yra ne tik jos, bet ir pačio valdovo šeimos nariai. Galbūt dėl šios priežasties Antigonė yra ne tik pagrindinė veikėja, bet ir viso kūrinio herojė, nes jo drąsus apsisprendimas nulėmė jos mirtį. Herojė gina savo tiesas ir mano, kad ,,pagirtų jie visi (užtai…), tik baimė kausto liežuvius. ” Choro vadovas gėrisi merginos drąsa sakydamas: ,,Kaip tėvas buvo atkalus, tai ir duktė / Jo atkakli: nemoka blogiui nusilenkti.” Galima teigti, kad Antigonė stengėsi keisti valdovo nusistatymą ir kovojo už šeimos garbę bei savo įsitikinimus, kurie buvo paremti jos siekiu pakeisti pasaulį. Nors Antigonei nepavyko pakeisti pasaulio, bet ji įrodė savo drąsą, ryžtą ir atsidavimą šeimai, už kurios garbę kovojo. Taigi, vienas žmogus nepajėgus keisti pasaulį, tačiau jis gali palikti įspaudą istorijoje.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!