Ar egzistuoja tolerancija mūsų visuomenėje?

ĮVADAS Šiame sudėtingame amžiuje svarbu mokėti pasirinkti vertybes. Bendražmogiškas ir asmenines. Kas svarbiausia mano gyvenime? Kaip bedėliočiau mano dėmesio vertus dalykus, vis grįžtu prie žmogaus buvimo šalia manęs svarbos. Kas šalia? Kaip aš jaučiuosi dėl to? Ar pakankamas artimų žmonių ratas aplink? 0 ar man visai nesvarbu kiti, tie, kurie tolėliau nuo manęs? Ką aš galvoju apie žmones? 0 ką jie galvoja apie mane? Kada man gera šiam pasaulyje? Ko gero tada, kai esu darnoje su mane supančiais žmonėmis. Noromis nenoromis pačia svarbiausia vertybe, padedančia man gerai jaustis, tampa tolerancija- tai ne tik pakantus požiūris į kitą žmogų, tai ir mano sugebėjimas būti visapusiška asmenybe. DARBO TIKSLAS Įrodyti, kad mūsų visuomenėje tolerancija egzistuoja. Darbo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti tolerancijos sąvoką; 2. Tolerantiškas žmogus – koks jis? 3. Tolerancijos svarba šeimoje; 4. Išsiaiškinti tolerancijos ribą ir netolerancijos apraiškas; 5. Sukurti tolerancijos kodeksą. Hipotezė – gyvename tolerantiškoje visuomenėje. Tolerancijos sąvoka Sąvoka tolerancija yra kilusi iš senosios graikų kalbos žodžio taloo, reiškiančio: ištveriu, pakeliu, pakenčiu. Lotyniškai tolerans - kantriai pakeliantis, iškeliantis, tolerantia - pakanta, atvirumas.Tolerancija – universalus bendravimo kultūros dorovinis principas. Tolerancija gina žmogaus teisę gyventi pagal savo paties pažiūras ir įsitikinimus. Kartu ji reikalauja tas pačias teises pripažinti ir kitiems. Tolerancija suponuoja žmonių tarpusavio santykių lygiateisiškumą, abipusę pagarbą ir tarpusavio supratimą. Tuo remiantis įmanoma pasiekti žmonių santykių darną. Tolerancija kyla iš dvasinės kultūros gelmių. Be aukštos kultūros apskritai nėra tolerancijos. Kita vertus, pati tolerancija yra aukštos dorovinės kultūros principas, kilni žmoniškumo versmė. „Tarpusavio žmonių supratimas ir taika gali būti pasiekti tik lavinant ir auklėjant tuos privalumus, kurie žmogų daro žmogumi. Vienas iš pačių gražiausių žmogiškumo reiškinių, būtinas supratimui ir taikai žmonėse užtikrinti – yra tarpusavio tolerancija“ (J.Blažys). Pav. 1 Tolerantiškas žmogus Pav. 2 „Pamilkite tuos, kurių kitokie įsitikinimai, ir pamatysite, kaip išlošite.“ (N.Nogolis) „Nepakantūs būkite tik nepakantumui“ (H.Tenas) Tolerancija reiškia ne ką kitą, kaip pakantą, kantrybę, atlaidumą, gebėjimą, mokėjimą pakęsti, nešokti priešais su savo nuomone kaip vienintele teisinga. Ji besąlygiškai priklauso nuo žmogaus, nuo sąmoningo, tikslingo pasirinkimo, apsisprendimo. Be tarpusavio pakantos, arba tolerancijos, iš principo neįmanomas ir žmonių egzistavimas, išliekamumas. Visi iš kasdienio bendravimo su įvairiais žmonėmis žinome, jog su tolerantišku, taktišku, mandagiu žmogumi nepalyginti lengviau bendrauti negu kad su žmogumi, visų šių dvasios savybių neturinčiu. Tai koks gi tas tolerantiškas žmogus? Tolerantiškas žmogus priima kitų žmonių pažiūras ir įsitikinimus neprimesdamas kitiems savo nuomonės. Jis nėra fanatikas, nepakantus kitų asmenų mintims arba pažiūroms ir dažnai užsipuolantis bei nepaisantis kitų žmonių dėl jų minčių arba pažiūrų. Tol, kol žmonės bus ne tos pačios kilmės ir kultūrų, skirtingų tikėjimų bei augs įvairioje aplinkoje, jie skirtingai galvos ir jų pažiūros bet kokiais gyvenimo klausimais bus nevienodos. Pakantus žmogus pozityviai žiūri į įvairovę ir savo požiūri pateikia su pagarba kitiems. Jėgos arba smurto vartojimas siekiant primesti kitiems savo pažiūras gali sukelti konfliktą arba padaryti žalą ne tik individams, bet ir visuomenei. Tolerancija padeda sukurti tvirtus saitus, tiesia kelią artimesniam bendradarbiavimui ir stiprina žmonių vienybę. Ji padeda sureguliuoti susidūrimus, ginčus, smurtą ir pagiežą, sukuria saugumo jausmą visuomenėje. Pakantus žmogus gerbia savo oponento nuomonę ir gali atleisti. Gebėdami atleisti kitiems, jūs galite labiau tikėtis sulaukti kitų atleidimo, jeigu to prireiktų. Tolerancija reiškia gebėjimą priimti kitų žmonių pažiūras be perdėto spaudimo priverčiant pakeisti jas, žinoma, jei šios pažiūros nėra žalingos. Pakantus žmogus skirtybes aiškinasi kalbėdamasis su kitais, o ginčus stengiasi spręsti diskutuodamas arba pateikdamas argumentų. Tolerantiškas žmogus visada yra visa galva aukštesnis už šia dvasios savybe nepasižyminti arba ir visai jos neturinti dar ir tuo, kad būdamas pakantesnis, atlaidesnis kitam žmogui jis kartu geba ir daug ko iš kito žmogaus pasimokyti - tiek iš to, ką mato negera, neigiama, tiek ir iš to, ko jam galbūt pačiam trūko. Gebėdamas toleruoti, t. y. iš anksto neatmesti pačių įvairiausių dalykų, tolerantiškas žmogus kur kas greičiau bręsta, tobulėja ir mokosi kaip visapusiška asmenybė. Tolerancija kaip bendravimo principas Tolerancija priklauso žmonių dorovinių santykių sričiai ir yra būdinga tik žmonių visuomenei. Tolerantiškumas arba netolerantiškumas vieno žmogaus santykiuose su kitu žmogumi, visuomeninėmis institucijomis, netgi dorovės normomis kartu yra ir tam tikra priemonė, būdas pirmąjį apibrėžti, doroviškai apibūdinti. Tolerancija yra gyvenimo nuostata, priesakas, liepiantis pripažinti kitiems teisę savarankiškai ieškoti tiesos ir gėrio . Ši teisė pripažįstama kiekvienam, kiekvienas gali būti gerbiamas kaip asmuo ir laisvai tvarkyti savo gyvenimą. Tolerancija tai ne pasyvi, o aktyvi laikysena, leidžianti siekti vertybių. Tolerancija - aukštos bendravimo kultūros principas. Tolerancija yra grindžiama pliuralizmo principais, žmogaus teisių pripažinimu. Tolerantiškumas remiasi šiomis pagrindinėmis asmenybės savybėmis : 1. Inteligentinis išprusimas , platus akiratis; 2. Proto lankstumas ir dvasinio pasaulio turtingumas; 3. Aukšto etinio mąstymo ir pažinimo lygis; 4. Gilus žmoniškumas ir emocinis jautrumas; 5. Būdo švelnumas , taikingumas , kuklumas; aukšta elgesio kultūra 6. Taktiškumas. Netolerancija - tam tikro dvasinio ribotumo arba skurdumo reiškinys. Tolerantiškumas suteikia teisę ne tik turėti savas pažiūras, bet ir kritiškai vertinti kitų. „Aš labai žiūriu, ar mano pažiūras varžo ir godoja, ar ne. Jeigu nevaržo ir godoja, tai vis tiek nors ir su didžiausia davatka galiu geriausiai gyventi“ - rašė Jonas Biliūnas. Taigi, tolerantiškas žmogus yra pakantesnis ir nuolaidesnis, atlaidesnis kitam žmogui. Kartu jis sugeba pasimokyti iš kito - tiek iš to, ką mato negera, neigiama esant, tiek iš to, ko jam galbūt labiausiai trūksta, liko neišugdyta. Tolerantiškas žmogus greičiau tobulėja ir mokosi kaip visapusiška individualybė, kaip asmenybė. Vienas ryškiausių tolerancijos idėjų skleidėjų bei teoretikų XVII a. buvo anglų filosofas, gydytojas ir visuomenės veikėjas Dž. Lokas, parašęs keturis „Laiškus apie toleranciją“. Vakarų Europoje tuo laiku vis dar tebebuvo gyvi Reformacijos, atnešusios karus, kultūrinį, dorovinį bei intelektualinį nuosmukį, aidai. Dž. Lokas rašė apie religinę toleranciją. Jis rašė , kad nėra kokios nors vienos, absoliučiai teisingos religijos. „Jeigu taip būtų, Dievas mums tai pademonstruotų. Tuo tarpu matome, kad taip nėra . Vadinasi, galime daryti išvadą, kad religijų, tikėjimų , kultų, apeigų, Dievo garbinimo ritualų įvairovė Jam patinka. taigi žmonės , kurie kovoja, gina tik savo religijos teisingumą, faktiškai eina pieš Dievo valią.“ Lietuva, nuo seniausių laikų, garsėjo savo tolerantiškumu. Nors LDK ,dar XVI - XVIIa. būta ir įvairių religinių susidūrimų. 1563 m. Vilniaus seime priimta (pirmoji Europoje) privilegija, suteikusi lygias teises išpažinti ir skelbti bet kurią religiją. Vilnius kurį laiką buvo pažangiausios Europos religinės minties centru. Dabartiniame pasaulyje, tolerancija suvokiama ne kaip galutinis tikslas, bet kaip ilgo ir sudėtingo taikos proceso pradžia. UNESCO konstitucijoje (1945m.), lapkričio 16 - oji skelbiama Tarptautine tolerancijos diena. Vienas svarbiausių šiuolaikinės švietimo sistemos uždavinių yra įgyvendinti toleranciją kaip aukštos bendravimo kultūros principą. Dabartinėje mokykloje vis dar vyrauja autoritariniai santykiai, diskomfortas , stresas, bendravimo su moksleiviais ir su kolegomis problemos. Taigi, dar viena sritis, kurioje tolerancija yra ypač svarbi. Įsileisti į mokyklą toleranciją - yra pirmiausia pedagogų uždavinys. Pedagogas turi būti orus, kilnus, susitvardantis, siekiantis ramybės ne tik savyje, bet ir savo aplinkoje. Pedagoginė tolerancija suponuoja aukštą pedagogo kultūrą, išmintį, kilnumą, sugebėjimą išlaikyti lygybės principą tarp mokytojo ir mokinio asmenybių. "Jaunesnį žmogų reikia gerbti, nes ateity jis gali mus pralenkti“ - sakė Konfucijus. Negalima pamiršti, kad tolerancija turi tam tikras ribas. Neribota tolerancija, bendravime, veda į jos išnykimą, o peržengusi ribas virsta savo priešybe, paneigia save pačią. Tolerancijos ribos prasideda tada, kai susiduriame su blogiu. Blogio toleruoti - negalima. Bendravime galima išskirti tokias blogio formas: 1) atsitiktinis išsišokimas ; 2) nemotyvuotas blogas poelgis; 3) sąmoningas piktybiškas elgesys. Pedagoginės tolerancijos ribos yra platesnės nei apskritai tolerancijos. Trečiuoju atveju - pedagoginės tolerancijos ribos baigiasi. Štai kai kurie tolerantiškos visuomenės principai: 1) žmonių lygybe besiremianti visuomeninė santvarka; 2) abipusės pagarbos ir teisės į žmogaus orumą pripažinimas visiems visuomenės nariams; 3) vienodos galimybės vyrams ir moterims; 4) sąmoningai skatinamas bendravimas tarp daugumos ir tautinių mažumų; 5) dėmesys istorijai ir jos pasekmėms, o drauge ir tiems, kuriuos tai palietė; 6) galimybė laikytis savo kultūrinių tradicijų; 7) visi gali laisvai praktikuoti savo pasirinktą tikėjimą; 8) bendras visuomenės problemas svarsto visos jos grupės; 9) dialogai tarp etninių ir religinių grupių. Visuomenę, kurioje esama šių požymių, galima laikyti einančia taikios kultūros link. Bendravimas šeimoje. Doroviniai šeimos bendravimo principai. Tolerancija Šiandien tolerancijos idėja remiasi trimis prielaidomis. Pirma, ji pagrįsta žmonių lygybes, reiškiamos žmogaus prigimtinių teisių teorija, žmonių, kaip dorovinių būtybių, lygybės, idėja. Todėl tik egalitarinėje šeimoje galime kalbėti apie toleranciją. Jei moteris yra priklausoma nuo vyro (patriarchalinė šeima) arba, priešingai (matriarchalinė šeima), šeimai priklausantys asmenys negali toleruoti sutuoktinių elgesio, kaip ir kalinys negalėtų toleruoti prižiūrėtojo elgesio: „Būdami tolerantiški kitam arba kitiems žmonėms, parodome, kad laikome juos sau lygiais - ir kaip tik dėl to vertiname bei gerbiame jų nuomones, pažiūras, įsitikinimus, idealus bei principus, kaip kad gerbiame savuosius“(J.Balčius). Jie paklūsta visuomenės elgesio taisyklėms ir neišnaudoja arba neturi sąlygų išnaudoti savo laisvės pasirinkti elgesį, pažiūras ir pan. Antra, tolerancijos idėja remiasi žmonių nelygybes (padėties, galimybių, įgimtų charakterio savybių, tikslų ir t. t.) principu, kuriuo pabrėžiama, kad kiekvienas mūsų yra nepaprastas. Sutuoktiniai negali vienas kitam piršti savo nuomonės arba negali spręsti už kitą: visuomet svarbu išklausyti jį ir leisti jam savarankiškai pasirinkti, neriboti jo laisvės nei žodžiais, nei veiksmais. Tai ypač svarbu, kai sutuoktiniai yra iš gerokai besiskiriančių kultūrų, nes tik tada jie gali sukurti naują bendravimo būdą, jei geranoriškai toleruoja vienas kito skirtybes: „Vaikų vardai, lankomos vietos, šventės ir atostogos turi atspindėti abiejų kultūrų lydinį.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!