Vertybės mūsų gyvenime. Ką ir kodėl vertina mano bendraamžiai?

Įvadas • Pasaulyje beveik nieko nėra pastovaus. Todėl ir daiktas ar žmogus per vieną dieną ar net valandą gali prilygti gėrybei, blogybei ar vertybei… • Vertė, vertingumas, vertas, vertybės… Visi šie žodžiai pakankamai dažnai naudojami kasdieniniame mūsų gyvenime. Su jais susiduriame įvairiose gyvenimo srityse. Mokiniai apie tai dažnai girdi mokyklose bei draugų tarpe, tėvai-savo darbovietėse, na, o mūsų seneliai su tuo neretai susiduria žiūrėdami televiziją ar klausydami radiją. • Turbūt kiekvienas iš mūsų ne kartą ir ne du esame girdėję kalbant apie etiketą, dorą elgesį, vertybes ir t.t. Tačiau retas kuris rimčiau susimąstome ką visa tai galėtų reikšti bei kokią vietą mūsų gyvenime užima visi šie dalykai. Mes manome, jog tai tokia tema, kuria pakankamai dažnai kalbama, tačiau tuo pat metu tai–tema, apie kurią žinoma neperdaugiausiai. Tad tikimės, jog atlikusios šį kursinį darbą galėsime pateikti atsakymą į šį ir į daugelį kitų klausimų. • 1. Tikslas • Apie vertybes buvo kalbama jau pakankamai seniai, mūsų dienomis ši tema taip pat nelieka nuošalyje, tačiau to nepakanka. Daugelis ja kalba, diskutuoja, bet neužilgo pamiršta, pereina prie kitų, jiems įdomesnių dalykų. Todėl viena iš priežasčių paskatinusių mus imtis šio kursinio darbo yra noras supažindinti visus su vertybių istorija bei jų svarba.Taip pat darydamos šį kursinį darbą mes tikimės šiek tiek plačiau sužinoti savo bendraamžių nuomonę bei požiūrį šia tema. Tai visiems aktuali, gyvenimiška tema, o mes su ja nęsam pakankamai gerai susipažinę. Rašydamos šį kursinį darbą mes siekiame įgauti daugiau žinių. (Išvados) • 2. Darbo struktūra • Išsikėlėme sau kelis tikslus; • Sudarėme ir išdalinome anketas; • Surinkome teorinę medžiagą; • Susumavome anketų rezultatus ir pateikėme juos diagramose; • Parašėme išvadas. • 3. Vertybės ir poreikiai neatsiejami nuo žmogaus veiksmų. Veiksmai - tai sąmoningas elgesys, kuriuo siekiama konkrečių tikslų, ir šis elgesys yra įtakojamas žmogaus poreikių, vertybių, socialinių normų ir pan. Veiksmo orientavimas į konkretų tikslą ar užduotį susideda iš dviejų komponentų: vienas yra artimesnis poreikiams ir stimulams, kitas - vertybėms. Pastarasis, dar vadinamas “vertybine orientacija”, nulemia veiksmo pobūdžio pasirinkimą, naujų normų formavimąsi bei paklusimą senosioms. • Vertybės ir poreikiai neatsiejami nuo žmogaus veiksmų. Veiksmai - tai sąmoningas elgesys, kuriuo siekiama konkrečių tikslų, ir šis elgesys yra įtakojamas žmogaus poreikių, vertybių, socialinių normų ir pan. Veiksmo orientavimas į konkretų tikslą ar užduotį susideda iš dviejų komponentų: vienas yra artimesnis poreikiams ir stimulams, kitas - vertybėms. Pastarasis, dar vadinamas “vertybine orientacija”, nulemia veiksmo pobūdžio pasirinkimą, naujų normų formavimąsi bei paklusimą senosioms. • Individualios vertybės nėra tarpusavy nepriklausomos - jos kartu suformuoja individui ar visuomenei būdingą vertybių sistemą. Vertybių sistema - tai individo pripažintos vertybės, kurios kartu sudaro visumą. Galimos įvairios vertybių sistemos, kurios, persipindamos tarpusavy, suformuoja daugiau ar mažiau vientisą asmens vertybių sistemą. • Vertybės tvirtai įsišakniję socialinėje aplinkoje. Jos smarkiai veikia įvairias gyvenimo sritis. Darbas - viena jų. Kaip vertybė, darbas gali būti suvokiamas trimis jau aukščiau minėtais aspektais: darbo vieta tarp kitų “kasdieninio gyvenimo” vertybių, skirtingų darbo aspektų vertė, ir abstrakčios vertybės, pasireiškiančios per darbinę veiklą. “Kasdieninės” vertybės - tai įvairios žmogaus gyvenimo sferos, jo veiklos (šeimos gyvenimas, darbas, socialinės ir politinės veiklos, visuomeninis gyvenimas, t.t.) ir jų rezultatai (pvz., individo finansinė situacija). Darbas kaip “kasdieninio gyvenimo” vertybė - tai individo atliekama veikla ir bendra jo darbinė situacija, susidedanti iš išorinių darbo sąlygų, socialinės aplinkos, užmokesčio, socialinių garantijų, karjeros galimybių ir pan. Taip suprantamas, darbas gali būti lyginamas su kitomis žmogaus gyvenimo sferomis, pvz. šeimyniniu gyvenimu, tolimesniu mokymusi, visuomeninėmis ar politinėmis veiklomis, poilsiu. • “Kasdieninės” vertybės - tai įvairios žmogaus gyvenimo sferos, jo veiklos (šeimos gyvenimas, darbas, socialinės ir politinės veiklos, visuomeninis gyvenimas, t.t.) ir jų rezultatai (pvz., individo finansinė situacija). Darbas kaip “kasdieninio gyvenimo” vertybė - tai individo atliekama veikla ir bendra jo darbinė situacija, susidedanti iš išorinių darbo sąlygų, socialinės aplinkos, užmokesčio, socialinių garantijų, karjeros galimybių ir pan. Taip suprantamas, darbas gali būti lyginamas su kitomis žmogaus gyvenimo sferomis, pvz. šeimyniniu gyvenimu, tolimesniu mokymusi, visuomeninėmis ar politinėmis veiklomis, poilsiu. • Kalbant apie darbą, kaip vertybę, galima išskirti įvairius jo elementus, arba aspektus. Svarbiausi elementai - tai darbas pats savaime, uždarbis, paaukštinimas, santykiai su viršininkais, kolegomis ar bendradarbiais, t.t. Skirstant darbines vertybes į “vidines” ir “išorines”, pirmosioms priskiriama pati darbinė veikla, jos rezultatai, antrosioms - tokios šios veiklos pasekmės, kaip uždarbis, socialinis prestižas, fizinė ir socialinė aplinka. Ne visos vertybės bendros mus visiems, ne visos vienodai reikšmingos skirtingiems individams. Kokie požymiai nulemia tai, kad vieniems asmenims tam tikros vertybės yra svarbios, kitiems - ne? Įvairūs tyrimai rodo, kad individualios charakteristikos, ypač amžius ir lytis, ir socialinę padėtį apibrėžiantys kintamieji, pavyzdžiui, darbo pobūdis (fizinis ar protinis darbas), išsimokslinimo lygis, kvalifikacija, pajamų lygis, galios pasiskirstymas, ir pan., nulemia darbo vertybės svarbą žmonių gyvenime. • Ne visos vertybės bendros mus visiems, ne visos vienodai reikšmingos skirtingiems individams. Kokie požymiai nulemia tai, kad vieniems asmenims tam tikros vertybės yra svarbios, kitiems - ne? Įvairūs tyrimai rodo, kad individualios charakteristikos, ypač amžius ir lytis, ir socialinę padėtį apibrėžiantys kintamieji, pavyzdžiui, darbo pobūdis (fizinis ar protinis darbas), išsimokslinimo lygis, kvalifikacija, pajamų lygis, galios pasiskirstymas, ir pan., nulemia darbo vertybės svarbą žmonių gyvenime. • Išvadoje galima teigti, kad darbas gali būti suvokiamas įvairiai - ir kaip atskira vertybė, ir kaip vertybių suma, ir kaip būdas reikštis kitoms vertybėms. Jis glaudžiai persipynęs su kitomis individo gyvenimą orientuojančiomis reikšmėmis. Darbo svarba ir įtaka skirtingiems individams nėra vienoda - tai priklauso tiek nuo asmeninių individo charakteristikų, tiek nuo jo užimamos socialinės pozicijos. Kaip ten bebūtų, šiuolaikiniam žmogui darbas neabejotinai yra svarbi vertybė, įtakojanti įvairias jo gyvenimo sferas. Išvados • Pradėjusios daryti šį kursinį darbą iškėleme sau kelis tikslus: daugiau sužinoti apie vertybes, susipažinti bei supažindinti kitus su vertybių istorija, jų svarba, ir šiek tiek daugiau sužinoti apie savo bendraamžių požiūrį šia tema. Mes manome, jog šie tikslai buvo pasiekti. Kursiniame darbe skyrėme nemažai vietos vertybių istorijai bei jų svarbai apžvelgti, atlikome apklausą, kurios dėka sužinojome noriai joje dalyvavusių bendraamžių nuomonę, taip pat turėjome galimybę ne tik išmokti dirbti savarankiškai bei atskirti svarbią informaciją, bet ir išreikšti daugumos mūsų amžiaus jaunimo požiūrį. • Mūsų manymu, bet koks darbas atliktas sąžiningai, stropiai ir su visomis įmanomomis pastangomis, gali suteikti žmogui nemažai naudos. Jos įgavome ir mes. Tad tikimės, kad visos žinios įsisavintos atliekant šį kursinį darbą mums tikrai pravers ateityje. (Tikslai) • 4. Žmonės padėję atlikti darbą • Etikos mokytoja bei šio kursinio darbo vadovė A.Vidžiūnienė ; • Centrinės bei mokyklos bibliotekų darbuotojos ; • Visi 3klasių moksleiviai dalyvavę vykdomoje apklausoje. • 5. Naudota literatūra • Etikos vadovėlis 9-10 klasei ; • Vincentas Žemaitis „Dorovės sąvokos” ; • Algirdas Statkevičius „Doros ir kultūros keliu” ; • K.Stoškus „Etiketas ir žmonių bendravimas” ; • Juozas Uzdila „Šimtas etikos mįslių” ; • Etikos etiudai – 6 „Dorovinės vertybės” ; • Informacija iš Knopc interneto svetainės ; • Dž. Deividas, H. Sidžvikas „Graikų ir Graikų-Romėnų etika” ; • V. Spurga „Saviugdos metodai” ; • A. Smetona „Etikos mokslas” ; • V. Šakienėnė „Dorovės bruožai” ; • J. Balčius „Platono etika” . • 6. Priedai: • 4/28/2005 6:58:58 PM 7.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!