Apšvieta ir modernybė XVIIIXX a. pr.: medicinos pažanga

išsivystyti. XVIII-XX a. pr. metu įvyko fundamentalūs pokyčiai, lemiantys tolimesnę žmonijos
raidą.
Svarbiausi atradimai ir didžiausias progresas XVIII - XXa. pr. įvyko gamtos mokslų srityje.
Medicina ištobulėjo tiek, kad Didžiojoje Britanijoje nuo 25,3 metų XVIII a. pr. gyvenimo
trukmė išaugo iki 53,4 metų XX a. pr. (žr. Pav. 1.)
( )
Pav. 1
Medicinos raidos istorija ilga, turtinga ir kupina istorijų apie tai, kaip vyrai ir moterys
sugebėjo išradingais būdais padėti kitiems susirgus ir susižalojus. Ji aprėpia ir vienetinius, ko
gero, atsitiktinius „stebuklus“, ir kovų su globalinį poveikį turėjusiomis ligomis atvejus.
Akivaizdu, jog kelias nuo pirmųjų bandymų gydyti bet kokį fizinį skausmą iki šiandien žmonėms
pasiekiamos sveikatos apsaugos yra nusėtas klaidų ir nelaimių, tačiau būtent jos lėmė
fundamentalių idėjų išvystymą ir atradimų proveržį, be kurių medicinos pasaulis nebūtų taip
stipriai pažengęs XVIII – XX a. pr. ir toliau sparčiai netobulėtų.
4
Medicinos istoriją XVIII – XX a. pr. patogiausia skirstyti į tris etapus: XVIII a., XIX a. ir
XX a. pr., nes kiekvienas amžius atnešė skirtingus medicinos vaisius, kurie sprendė tam metui
būdingas problemas. Svarbiausia metodika ir praktikos, kai kurie iš jų naudojami ir šiandien,
XVIII a. buvo išrastos vakcinacijos srityse. XIX a. buvo pirmasis, kai į medicinos sritį buvo
priimta moteris, taip pat šiame amžiuje įvyko proveržis anesteziologijos srityje, buvo toliau
tobulinama vakcinacija, kuriant naujas vakcinas prieš opias to meto ligas, bei suteikta pradžia
radiologijai. XX a. pr. buvo pristatyta šiuolaikinė kraujo grupių sistema bei pirmą kartą
panaudotas insulinas cukriniam diabetui gydyti. Per XVIII – XX a. pr. įvykusių veiksmų virtinė
suteikė didelį pagreitį medicinos vystymuisi dabartyje, kuri savo ruožtu toliau darys įtaką
ateičiai, todėl reikia pripažinti medicinos raidos aktualumą ne tik nūdienai, bet ir daug
žadančioms perspektyvoms.
5
27.3.3.1. Fundamentalūs XVIII–XX a. pr. medicinos atradimai ir išradimai
27.3.3.1.1. XVIII a. pažanga
a) Medicinos srityje XVIII a. davė pradžią šiuolaikinės vakcinos sukūrimui.
Pirmuoju imunologu laikomas italų gydytojas Giacomo Pylarini buvo pirmasis, bandęs
užkirsti kelią ligoms skiepais. 1701 m. jis pradėjo eksperimentus su raupų vakcinomis:
suleisdamas nedidelę dozę raupų į vaikų kraują,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!