Apšvieta skaidrės

Apšvieta Uždavinys: remdamiesi chrestomatija, padalomąja medžiaga, IT, dirbdami individualiai ir grupėse, susipažinsime su Apšvietos epocha ir gebėsime ją apibūdinti ne mažiau kaip 4 požymiais (2 apie meną). Vertinimas: įsivertinimas, neformalus, kaupiamasis. Apšvieta Ką reiškia žodis apšvieta? Dabartinės lietuvių kalbos žodynas apšvie|sti, ~čia, apšvietė 1. suteikti šviesos: A. gatvę. | sngr.: Apsišviesk ir pamatysi. 2. prk. padaryti išprususį: A. liaudį. | sngr.: Apsišvietęs žmogus. Apšvieta prasidėjo XVII a. pabaigoje Anglijoje ir per XVIII a. apėmė visą Europą ir Šiaurės Ameriką. Europa Šiaurės Amerika Apšvieta • XVIII a. vadinamas filosofų amžiumi, nes tuo metu visuomenėje didžiausią įtaką turėjo nepriklausomi intelektualai (I.Kantas, D.Didro, Volteras, Ž.Ž.Ruso). Apšvieta I.Kantas Volteras Apšvieta Ž.Ž.Ruso D.Didro Filosofai teigė: • kiekvienas atsako už savo mąstymą ir likimą, kiekvienas turi tapti savo laimės kalviu; • iš prigimties žmonės apdovanoti protu, kuriuo turi išmokti savarankiškai naudotis; Filosofai teigė: • mokslas ir švietimas yra skirti tam, kad išlavintų žmonių protus, išvaduotų iš prietarų (kai kurie bažnyčią vertino kaip pažangos kliūtį), vergijos, skurdo; • remdamiesi mokslu, atradimais, žmonės gali kurti vis tobulesnę visuomenę, vis šviesesnę ateitį (tik Ž.Ž.Ruso neigė civilizacijos pažangą ir kvietė grįžti ,,atgal į gamtą”); Filosofai teigė: • Žmonės turi būti tolerantiški, ginti minties ir sąžinės laisvę; • filosofija turi tarnauti visuomenei: teikti praktinių patarimų politikos, dorovės, ūkio ir kitais gyvenimo klausimais. Filosofai savo idėjas skleidė viešai kalbėdami (salonuose, klubuose, draugijose) Filosofai savo idėjas skleidė • pasitelkdami spaudą (laikraščius, kalendorius); • leisdami praktinių patarimų knygeles, vadovėlius. Filosofai skleidė savo idėjas : • D.Didro, Volteras, Ž.Ž.Ruso parengė didžiąją prancūzų Enciklopediją, arba Aiškinamąjį mokslų, menų ir amatų žodyną (1751-1780 m. – 35 tomai). Filosofai savo idėjas skleidė patarinėdami monarchams D.Didro vyko į Peterburgą ,,šviesti” imperatorės Kotrynos II Iki gyvenimo pabaigos buvo jos remiamas Filosofai savo idėjas skleidė patarinėdami monarchams Centre – Fridrichas II Volteras kurį laiką gyveno Prūsijos karaliaus Fridricho II rūmuose (,,Žmonių gyvenimą gali pagerinti apsišvietę monarchai”). Filosofai savo idėjas skleidė patarinėdami monarchams Augustas Poniatovskis Volteras patarė Lietuvos ir Lenkijos valdovui Augustui Poniatovskiui įvesti krašte ,,apšviestąjį absoliutizmą”. Apšvieta Lietuvoje • XVIII a. pradžioje pasigirsta raginimai pasikliauti savo protu, imtis visuomeninių ir politinių reformų (LDK pakancleris S. Ščiuka knygoje ,,Lenkijos užtemimas” teigė: ,,Nuo švietimo priklauso valstybės ateitis”). • Subręsta nauja tautos, kaip lygiateisių žmonių bendruomenės, samprata (net VU profesoriai ėjo į 1794 m. sukilimą ginti tautos nepriklausomybės). Apšvieta Lietuvoje Raginama valstybės lėšomis ,,kas savaitę veltui siuntinėti bajorijai krašto ir užsienio naujienas”, ,,mokyti jaunimą politinės geografijos ir istorijos” (S.Ščiuka). Apšvieta Lietuvoje Vilniaus universitetas 1739 m. Vilniaus universitete pradėta dėstyti prancūzų – Apšvietos pasaulio – kalba. Apšvieta Lietuvoje Švietimas Lietuvoje pradėtas suprasti kaip visuomenės ir valstybės gelbėjimo būdas. ,,...lavinti žmogų tam, kad mokėtų tarnauti savo bendruomenei – Respublikai” (Ciceronas). ,,Auklėjimo paskirtis – ugdyti protingą žmogų, brandų pilietį, kuris mokėtų kurti tėvynės ateitį” (Dž. Lokas). Apšvieta Lietuvoje Kokie gelbėjimo darbai atlikti Lietuvoje? (Kokie švietimo pokyčiai vyko Lietuvoje?) Individualus darbas: Chrestomatija, p. 314 (merginos); p. 315 (vaikinai). Apšvieta Lietuvoje (atsakymai į klausimą) • VU pratybų knygos, skatinusios svarstyti, kaip tobulinti valstybę. • Jėzuitų mokyklose naujas mokymosi būdas: studentai vaidindavo bajorų seimelius, kuriuose kėlė ir aptarinėjo svarbiausias šalies problemas, reformų projektus. Apšvieta Lietuvoje (atsakymai į klausimą) Kilmingųjų kolegija 1740 m. Vilniuje jėzuitai atidarė mokyklą, skirtą didikų vaikams (nuo 1751 m. Kilmingųjų kolegija). Apšvieta Lietuvoje (atsakymai į klausimą) Radvilų biblioteka 1774 Radvilai(-os) Nesvyžiuje įsteigė pirmąją Lietuvos aukštąją karo mokyklą – Riterių Akademiją. Apšvieta Lietuvoje (atsakymai į klausimą) Pasirodė pirmieji periodiniai leidiniai: • nuo 1735 m. VU prof. J. Pašakauskio ,,Politiniai kalendoriai”; • 1760 m. pirmasis LDK laikraštis ,,Lietuvos pasiuntinys (,,Kurier Litewski”) ir jo priedai ,,Literatūros žinios” ir ,,Užsienio žinios”. Apšvieta Lietuvoje (atsakymai į klausimą) Nuo 1759 m. VU spaustuvė pradeda leisti lietuvių kalbos vadovėlį ,,Mokslas skaitymo rašto”. Apšvieta Lietuvoje (atsakymai į klausimą) 1760 m. išleistas P.Paprockio geografijos ir istorijos vadovėlis ,,Namų žinios apie Lietuvos didžiąją kunigaikštystę su jos tautos istorija”. Apšvieta Lietuvoje (atsakymai į klausimą) 1752 m. T. Žebrauskas ir M.Počobutas VU sukūrė vieną geriausių astronomijos observatorijų Europoje. Apšvieta Lietuvoje (apibendrinimas) Lietuva ateitį siejo su švietimu ir stengėsi pasiremti Europos apšvietos filosofais. Jei negalite išvengti, kad Rusija jūsų neprarytų, nesileiskite suvirškinami (Ž.Ž.Ruso) Kaip Ž.Ž.Ruso padėjo lietuviams papasakos X. Apšvietos menas • Atsigręžta į harmoningas Antikos meno formas (darną, aiškumą, paprastumą). • Iš Antikos sėmėsi sektinų pilietinių dorybių bei idealų (garbingumo, narsumo, šaunumo, pareigingumo). Apšvietos menas • Paskirtis – auklėti žmones, pagerinti jų elgesį, suteikti praktinių patarimų (stengtasi kalbėti suprantamai, paprastai, įdomiai, patraukliai – D.Defo, Dž.Sviftas, D.Didro, Volteras). Ryškiausi Apšvietos literatūros bruožai • Didaktizmas (siekiama mokyti, auklėti, moralizuoti). • Racionalumas (apgalvotas, aiškiai suvokiamas). • Publicistiškumas (kalbama visuomenei aktualiomis temomis, stengiamasi paveikti, įtikinti). • Schematiškumas (per didelis supaprastinimas). Literatūros kūrinių veikėjai • nesudėtingi, statiški, buitiški; • suskirstyti į teigiamus (perteikia kilnias idėjas ir sektiną pavyzdį) ir neigiamus (įkūnija smerktinas ydas); • XVIII a. viduryje atsiradusi sentimentalizmo srovė iškėlė jautrų ir kenčiantį žmogų (Ž.Ž.Ruso, J.V.Gėtė jaunystėje). Apšvietos menas • Imta domėtis liaudies kūryba, naudoti ją kūriniuose. Kaip lietuvių liaudies daina ,,Aš atsisakiau savo močiutei” atsirado J.V. Gėtės dramoje, papasakos Y. Apšvietos menas Lietuvoje Ar Vakarų Europoje sukurta literatūra buvo skaitoma Lietuvoje? Kaip manote Jūs? Individualus darbas (Atsakymas p. 318 II pastraipa). Kas buvo kuriama Lietuvoje? Apie ką kalbama? Patenkinamas lygis – p. 318, paskutinė pastraipa. Pagrindinis lygis – p. 319, po posmo. Aukštesnysis lygis – p. 320 iki 321 naujos pastraipos. Kas buvo kuriama Lietuvoje? Apie ką kalbama? Patenkinamas lygis – poezija (šlovino I.Masalskio, Stanislovo Augusto nuopelnus Lietuvai). Pagrindinis lygis – apysaka (rodė visuomenei teigiamus, sektinus herojus, peikė neigiamas apraiškas). Aukštesnysis lygis – pamokslas (aiškino, kad tikroji tėvynės meilė turi būti veikli, pagrįsta darbais). Iš pagarbos Antikai ir tautos harmoningos ateities siekio iškilo du didžiausi lietuviškos Apšvietos kūriniai K.Donelaičio ,,Metai” Lauryno Stuokos – Gucevičiaus Katedra Darbas grupėse • Naudodamiesi padalomąja medžiaga, vadovėliu, programa, pasitarkite su suolo draugu ir išskirkite 4 (2 apie meną) svarbiausius Apšvietos epochos bruožus. • Kokie Apšvietos epochos bruožai aktualūs šiandien? Atsakymą pagrįskite. Darbo grupėse aptarimas • Uždavinys:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!