Ankstyvieji naujieji laikai (ankstyvoji modernybė) ir naujieji amžiai (modernybė)

Viduramžiais politinio ir dvasinio gyvenimo centre buvo katalikų bažnyčia, todėl didieji krikščionių mąstytojai formavo ir tuometinę žmonijos istorinės raidos sampratą.
Šv. Aurelijaus Augustino sukonstruotas realizacijos modelis išsilaikė per visą viduramžių epochą. 6 etapai/epochos, kurie yra paremti senuoju ir naujuoju testamentu. Jo periodizacija paremta svarbiausiuoju krikščionių tikėjimo šaltiniu.
Pirmoji krikščioniškosios istorijos periodizacijos revizija sietina su Renesanso sąjūdžiu.
Italų humanistai laikotarpį nuo Vakarų Romos žlugimo iki 14-15 amžiaus pavadino tamsos amžių epocha. Jie nubrėždami aiškią ribą tarp savo gyvenamo laikotarpio ir „Tamsos amžių“ sudarė prielaidas naujai žmonijos istorijos periodizacijai atsirasti (tai yra tik prielaidos).
Viduramžių kaip tamsos amžių vaizdinį toliau gilino reformacijos judėjimo veikėjai. Jie viduramžius įvardino kaip popiežiškos anarchijos tūkstantmetį (Reikia grįžti prie ankstyvosios krikščionybės).
Pirmasis naująją epochą aiškiai apibrėžė vokiečių filologas ir istorikas Kristofas Keleris. Veikale „Visuotinė istorija“ buvo padėti pamatai trinariam istorijos modelio įsigalėjimui (senovė, viduramžiai, naujieji amžiai) (17 amžiaus pabaiga). Trinaris visuotinės istorijos modelis galutinai įsitvirtino 19 amžiaus antroje pusėje. Tuo metu istorija universitetuose tapo atskira disciplina ir imta rengti profesionalius istorikus (maždaug prieš 150 metų). Dėl to padidėjo metodinės medžiagos, visų pirma – vadovėlių poreikis (reikėjo aiškiai viską suskirstyti). Tokiomis aplinkybėmis 1902 m. pasirodė pirmasis dvylikatomis Kembridžo naujosios istorijos tomas. Ši Kembridžo istorija dažnai įvardijama, kaip reikšmingiausia vakarietiškoje istoriografijoje kada nors pasirodžiusi visuotinės istorijos sintezė. (Knygą pavadina taip, kokia yra to meto svarbiausia problema).
Ekonominių doktrinų ir socialinių teorijų poveikis naujųjų amžių istorijos periodizacijai.
1. Vieno iš gamybos veiksnių t. y. dirbamosios žemės pasiūla yra ribota; kito veiksnio – žmonių arba darbo jėgos neribota. Dėl dirbamos žemės ribotumo maisto produktų gamyba geriausiu atveju gali augti aritmetine progresija, o žmonių geometrine progresija. Išvada: dėl tokio augimo neatitikimo pirmiausia kris pragyvenimo lygis, o nesiimant jokių priemonių – badas ir kitos nelaimės. (jis mato industrinę revoliuciją Anglijoje).
Nors Maltuso niūriausios prognozės nepasitvirtino, jo sekėjų idėjos nuo 20 am 6 deš, išpopuliarėjo tarp istorikų, ypatingai tarp viduramžių specialistų. Kodėl?...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!