Vokietijos vienijimo idėjos plito iškart po Vienos kongreso – vokiečių netenkino Vokietijos sąjunga. Tai buvo bandyta padaryti 1830 ir 1848-1849 m.
Ypač daug nuveikė vienydamas vokiečių žemes Otas fon Bismarkas, tapęs Prūsijos vyriausybės vadovu(kancleriu). Lemiamu veiksniu vienijant Vokietiją jis laikė karinę jėgą. Ne patriotinės kalbos ir dainos, o geležis ir kraujas, jo manymu, turėjo išspręsti vokiečių problemą. Bismarkas, vadintas „geležiniu kancleriu“, buvo puikus diplomatas, suprantantis, jog pati vokiečių geografinė padėtis reikalauja labai lanksčios politikos kaimynų atžvilgiu.
Vienydamas vokiečių žemes, Bismarkas siekė prūsišką tvarką primesti mažesnėms vokiečių valstybėms. Tam priešinosi Austrija, kuri rėmėsi tradiciniais globėjiškais santykiais su mažesnių vokiečių valstybių valdovais. Bismarkui pavyko Austriją laikinai padaryti savo sąjungininke kovoje dėl vokiečių gyvenamų Šlėzvigo ir Holšteino kunigaikštysčių.
1. Prūsijos-Austrijos karas su Danija. Danija pralaimėjo ir neteko vokiškų Šlezvigo ir Holšteino žemių.
Prūsija norėjo viena aneksuoti užimtas žemes, tačiau Austrija pareikalavo įvesti ten bendrą valdymą. Bręstantis karas turėjo išspręsti ne tik teritorinį ginčą, bet ir esmingesnę problemą: kuri iš dviejų galiūnių — Prūsija ar Austrija — turi vadovauti visiems vokiečiams. Dauguma vokiečių valstybių palaikė tradicinę globėją — Austriją.
• Austrija buvo nušalinta nuo Vokietijos vienijimo;
• Buvo panaikinta Vokietijos Sąjunga. Vietoj jos įkurta Šiaurės Vokietijos sąjunga, kurioje dominavo Prūsija.
• Austrijos imperijoje kilus neramumams, buvo įkurta dualistinė Austrijos-Vengrijos imperija.
Sutriuškinus austrus, Prūsijai suvienyti Vokietiją trukdė tik Prancūzija, nenorėjusi, kad iškiltų stipri valstybė.
3. Prancūzijos-Prūsijos karas. Karą laimėjo Prūsija. 1871 m. pr. Prancūzija sutiko priimti Vokietijos taikos sąlygas:
Prancūzija įsipareigojo atiduoti Vokietijai Elzasą ir Rytų Lotaringiją, t. y. tas žemes, kuriose vyravo vokiečių kalba.
Prancūzija taip pat turėjo sumokėti didžiulę 5 mlrd. frankų kontribuciją.
Vokietijos imperijos paskelbimas
Oficialiai vokiečių jungtinė valstybė, pavadinta Vokietijos reichu, arba imperija, buvo paskelbta ne pačioje Vokietijoje, o okupuotos Prancūzijos teritorijoje — Versalio rūmuose. 1871 m. sausio 18 d. Prūsijos karalius Vilhelmas I buvo paskelbtas „vokiečių kaizeriu“, t. y. imperatoriumi.
MEŠKOS TAISYKLĖ
Tuo pačiu metu vyko ir Italijos suvienijimas. 1870 m. po ilgų kovų su...
Šį darbą sudaro 3722 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!