Apsauga nuo žaibo

1. Apsauga nuo žaibo. Statinė elektra Žaibas – milžiniškas elektros išlydis, atsirandantis tarp žemės ir debesų arba tarp debesų. Priklausomai nuo lašelių dydžio, debesys gali įsielektrinti + arba -. Žemė dažniausiai turi - krūvį. Žaibo potencialų skirtumas gali būti iki 1mlnV ir daugiau. Srovė 2-3 kA. Žaibo šerdies temperatūra: T=2000C Žaibo poveikis: - terminis; - griaunamasis; - elektromagnetinis(susidaro laukai). Žmogui žaibuojant pavojingas tiesioginis išlydis ir žingsnio įtampa. Žaibuojant negalima bėgti, dirbti su elektros įrenginiais, elektros prietaisais, stovėti šalia didelių pastatų, medžių. Apsaugai nuo žaibų naudojami žaibolaidžiai: strypiniai, tinkliniai, lyniniai, aktyvūs. Apie saugomą objektą žaibolaidžiai sukuria apsaugos zoną, kurioje su tam tikru patikimumu objektas yra apsaugotas nuo tiesioginio žaibo poveikio, bet neapsaugo nuo kitų poveikių (elektromagnetinių). Apsaugos patikimumas yra parenkamas įvertinus riziką, atsižvelgiant į statinio svarbą, esančias medž., žmones. Mažiausiai patikimumas ten, kur negyvena žmonės 80%. Žaibo ėmiklis (1) metalinis strypas, kuris atrama (2) pritvirtintas prie pastato konstrukcijos. Žaibo ėmiklis laidininku (3) su žeminimo įranga (4) nuveda srovę. Tokio žaibolaidžio apsaugos zona erdvinis kūgis su spinduliu r (šie matmenys priklauso nuo pasirinkto apsaugos patikimumo), Rįž70%, oras tampa laidus elektrai); 4) nekryžminti laidų; 5)valyti dulkes nuo įrenginių, patalpos viduje; 6)mažinti skysčių ar dujų srautų tekėjimo greitį. 7)vengti degių skysčių pylimo laisvai krintančia srove. 2. Degimas ir sprogimas, degių medž. savybės Degimas - tai elementų cheminė reakcija, kurios metu išsiskiria šiluma ir/arba šviesa. Pagr. degios medžiagos gamtoje: H2,C ir dar šiek tiek siera. Kad vyktų degimas būtina: - pakankamai O2, daugiau kaip 15 %; - užsidegimo impulsas arba koks nors šaltinis (cheminės reakcijos, temperatūra, trintis); - degi medžiaga tam tikroje būsenoje(pvz. įkaitusi iki tam tikros temp.). Degimas būnai: - homogeninis (vienalytis); - heterogeninis (nevienalytis). Skiriamos tokios degimo rūšys: - pliūpsnis, kai degių skysčių ar degių dujų ir oro mišinys užsidega nuo atviros liepsnos šaltinio ir užgęsta. Dega ne ilgiau kaip 5s. Pliupsnio temp. yra pati žemiausia temp, kuri charakterizuoja degių medž. pavojingumą gaisro požiūriu: degios ir lengvai užsiliepsnojančios; - savaiminis šiluminis užsiliepsnojimas, kai medž. užsidega be jokios atviros liepsnos, o ją tik kaitinant. Kiekviena medž. turi savo užsiliepsnojimo temp.; - savaiminis užsidegimas, kai medž. užsidega dėl jos viduje vykstančių cheminių ,fizinių ar biologinių procesų. Dėl tų procesų kaupiasi energija medžiagoje, jos įšyla ir jei energija neišsisklaido, užsidega. Skiriamos trys grupės: kai medž. užsidega dėl sąveikos su oru (durpės, šienas, augaliniai aliejai), užsidega dėl sąveikos su vandeniu (kalcio karbidas, šarminiai metalai), medž. užsidega reaguodama viena su kita; - užsiliepsnojimas, kai medž. užsidega nuo atviros liepsnos; - sprogimas (degimas sprogimu). Sprogimas - tai degimo rūšis, kai degimo greitis padidėja daug kartų ir išsiskiria daug besiplečiančių dujų. Degti arba sprogti gali degių dulkių, degių dujų, degių skysčių garų ar oro mišiniai. Ar mišiniai degs ar sprogs priklauso nuo degaus komponento ir oro koncentracijos. Konc. ribas apibrėžia žemutinė ribinė konc. ir aukštutinė ribinė medž. koncentracija (viršijus nebevyksta sprogimas). Pavojingiausias acitelenas 2,5% žem.r.; butano 2-10%, benzino garų 0,8-5,5%. Gaisrų pasekmės: žmonės dažniausiai (70%) miršta ne dėl aukštos temp., o dėl dūmų (degimo produktų). Degios medž. pagal degumą skirstomos į: - nedegios medž. - tokios, kurios veikiamos aukštos temp nedega, nesmilksta, neanglėja. Tai neorganinės medž. ar jų gaminiai (smėlis, akmuo); - sunkiai degios medžiagos, kurios smilksta, dega ir anglėja tik veikiamos aukštos temp. Pašalinus ugnį jų degimas sustoja. Tai dauguma organinių ir neorganinių medž, kurios turi būti naudojamos pastatų ir statinių viduje (grindys, baldai, ..); - degios medžiagos, kurios, pašalinus liepsnos ar šilumos šaltinį, dega. Tai organinės medž.(medis, popierius ir pan.). Medž. deguma apibūdina: - liepsnos plitimo greitis; - išdegimo greitis; - degimo metu išsiskiriančios šilumos kiekis; - degimo metu išsiskiriančių produktų toksiškumas/pavojingumas. 3. Pastatų skirstymas į gamybos kategorijas ir pastatų atsparumas ugniai Gamybos procesai pagal gaisrinį pavojingumą skirstomi į: Asg – kai gamyboje naudojamos degios dujos ar lengvai užsiliepsnojantys skysčiai, kuių pliūpsnio temp yra mažesnė kaip 28C ir jų naudojama tiek, kad įvykus sprogimui patalpoje susidaro momentinis slėgis >5kPa. Taip pat kai naudojamos medž., kurios sprogsta sąveikaujant su H2O, oru ar viena su kita. (g – pavojinga gaisrui, s – pavajoniga sprogimui). Bsg – kai gamybos procese naudojamos degios dulkės arba lengvai užsiliepsnojantys skysčiai, kurių pliūpsnio temp >28C ir jų naudojama tiek, kad sprogus gali susidaryti daugiau kaip 5kPa slėgis. Cg – kai naudojami sunkiai degūs skysčiai ar kietosios medž., kurios sąveikaudamos su H2O, oru ar viena su kita gali tik degti. Dg – kai naudojamos nedegios medž., kurios yra išlydytos, įkaitintos arba karštos ar degios medž., dujos skystis – naudojamos kaip kuras. Eg – kai naudojamos nedegios medž arba degios šaltoje būklėje. Remiantis šia klasifikacija nustatomi bendrieji saugos reikalavimai kiekvienai gamybos proceso kategorijai. Įvykus gaisrui pastate turi būti įgyvendintos šios sąlygos: 1. Iš pastato turi saugiai išeiti žmonės arba jų sauga turi būti užtikrinta kitais būdais. 2. Ugniagesiai, gelbėjimo tarnybos turi galėti saugiai dirbti tenais (tai susiję su pastato konstrukcija). 3. Pastatas turi tam tikrą laiką išlikti stabilus, ty nesugriūti, nesuirti. 4. Statinyje turi būti ribojamas ugnies plitimas į kitas patalpas, taip pat degimo produktų plitimas į kitus pastatus. Atsižvelgiant į tai pastato konstrukcijos turi turėti tam tikras savybes. Pagr jų yra atsparumas ugniai, jis charakterizuojamas atsparumo ugniai riba – tai laikas minutėmis, kurio metu veikiant aukštai gaisro temp 800 – 1400C, konstrukcijos tenkina tokias tris sąlygas: 1) nesugriūna, nesuyra, ty išlaiko stiprumines savybes, nešančiąją galią (R – laikančioji galia). 2) konstrukcijoje neatsiranda plyšių, skysčių, pro kuriuos galėtų prasiskverbti liepsna ar degimo produktai, ty konstrukcija išlieka sandari (E – sandarumas). 3) konstrukcija nepraleidžia į priešingą liepsnai pusę temp vidutiniškai daugiau kaip 140C arba daugiau kaip 180C bet kuriame taške, ty turi pakankamą termoizoalaciją (I – termoizoliacija). (Pvz.: R120 – konstrukcija nesuirs per 120min, durys EI30) Pastatai, statiniai pagal atsparumą ugniai skirstomi į 3 laipsnius, atsižvelgiant į gamybos kategoriją, žmonių kiekį, esančių pastate,. Priklausomai nuo laipsnio yra nustatomi atsparumo ugniai reikalavimai atskiroms pastato konstrukcinėms dalims bei kitų priemonių būtinumas. Gaisrasienė – ji įrengiama nuo pamatų iki pat stogo, o virš stogo išlenda tam tikru atstumo. Atsparumas ugniai turi būti >150min ir apsaugo pastatus, kad patalpose nepersiduotų ugnis. Gaisrinės pertvaros – jomis atskiriamios Asg, Bsg ir Cg kategorijų patalpos nuo kitų patalpų, atsparumas ugniai >45min, o durys EI30. Gaisriniai ekranai – skirti apsaugoti nuo šiluminio spinduliavimo, gali būti stacionarūs arba kilnojami, kaip ekranai gali būti naudojamos vandens užuolaidos/ H2O užtvaros. Gaisrinės zonos – tam tikri laisvos erdvės atstumai, kad ugnis nepereitų iš vienos patalpos į kitą. 12m atitinka 45min. Antipireninės medž – tai nedegios medž, iš jų gali būti gaminami dažai. 4. Gaisrų gesinimo būdai, medž. ir priemonės Gaisrams gesinti naud. 2 būdai: - fizinis; - cheminis. Fizinis skirstomas į 3: 1) O2 koncentracijos mažinimas arba izoliavimas nuo O2. 2) Medž atšaldymas iki temp žemesnės negu savaiminis medž užsidegimas. 3) atskyrimas, kai liepsna atskiriama nuo degančios konstrukcijos. Cheminis būdas remiasi tuo, kad stabdoma pati degimo reakcija naudojant halogenintus angliavandenilius (Cl, Br junginiai). Gaisrų gesinimo medžiagos: 1. Vanduo – skystis, turintis didž. šiluminę talpą , jis garuodamas atima daug energijos ir efektyviai atšaldo gesinamą medž, paviršių. Jis atskiedžia orą, sumažina deguonies koncentraciją ore, nes 1L H2O virsta 1700 litrų garų, tačiau negalima gesinti medž., kuriuos reaguoja su vandeniu, negalima gesinti naftos produktų, nes vanduo sunkesnis už naftą, negalima gesinti daiktų, kuriuos H2O tiesiog gadina (knygos, kompiuterinė įranga) ir įrenginių prijungtų prie elektros tinklo. Priemonės: vandeniui tiekti gaisro metu yra įreniamas vandentiekis. Jis būna vidinis (pastatuose) ir išorinis (luke). Vidinis vandentiekis – pastate išvedžiojami vamzdynai, kurie nesujungti su buitiniu vamzdynu, ir baigiasi gaisriniai čiaupais (GČ). GČ sudaro: čiaupas (ventilius, gaisrinė žarna, gaisrinis švirkštas srovei suformuoti ir nukreipti norima kryptimi. Pagr jam reikalavimai, kai užtikrintų pakankamą slėgį ir H2O kiekį, pvz 2,5l/s. Išorinis vandentiekis – gaisro metu H2O tiekiamas per hidrantus, kurie paslpėti po šuliniais arba išoriniuose hidrantuose. 2. Inertinės dujos – tai CO2 ir N2. Dažnau naudojami įvairių dujų mišiniai, kurių sudėtis neskelbiama, bet svarbiausia, kad nekenktų žmogui ir aplinkai. Minėtos dujos dažn. naud. automatinėse gaisrų gesinimo sistemose, kurios įrengiamos ten, kur vandeniu gesinti negalima (bibliotekos, archyvai ir pan.). 3. Putos – jos gali būti fizinės mechaninės arba cheminės. Tokiomis putomis labai efektyvu gesinti naftos produktus kadangi jos degantį paviršių padengia tam tikru sluoksniu, izoliuoja nuo O2 ir šiek tiek apsaugo. Cheminės putos, kurios gaunamos karbonatams reaguojant su rūgštimi. Putų burbuliukuose yra CO2. Dėl putų agresyvumo dėl gesinamų medžiagų gadinimo jos naudojamos ribotai. Fizinės mechaninės putos gaunamos tam tikru santykiu maišant orą, vandenį bei spec. priemonę – putų sudarytoją, kuri vad putokšliu. 4. Milteliai – į jų sudėtį įeina halogeninti angliavandeniliai ir jie yra viena efektyviausia priemonių, nes l. efektyviai slopina degimo reakciją. Ypač efektyvūs uždarose patalpose. Pagr trūkumas, kad degantis/gesinamas paviršius neataušinamas. 5. Kitos medž, kaip smėlis, dirvožemis, kalcinuota soda. Šios medž išskiria CO2. Be to gaisrai gali būti gesinami sprogimu, paprastai naudojama didelių gaisrų gesinimui (naftos, dujų produktams, miškams). Gaisrų gesinimas ugnimi – kai naudojamos medž, kurioms degant susidaro tiršti ir sunkesni už orą dūmai, kurie išstumia O2 ar sumažina jo kiekį. Priemonės: Gaisrų gesinimo priemonės skirstomos į pirmines(tik prasidėjus gaisrui): gesintuvai, smėlis, kastuvai, kibirai; bei stacionarios, ty įrengtos patalpose gesinimo priemonės: automatinės gesinimo priemonės bei distantiškai valdomos. Be to gesinimui naudojama spec technika. 5. Automatinės gaisrų gesinimo sistemos, gaisrinė signalizacija ir ryšiai Sistemą sudaro: - talpos gesinimo medž laikyti. - magistraliniai vamzdynai, kuriais gesinimo medž tiekiamos į atskirą patalpą. - darbiniai vamzdynai po lubų apdaila. - sprinklerinės galvutės – įrenginys skirtas gaisro gesinimo medž tiekti į gesinimo vietą ir gaisrui gesinti. Šios galvutės yra uždaromos vožtuvų nedarbinėje padėtyje, kurį palaiko „spyna“ uždarytą. Spyna – tai stiklinė kolba pripildyta skysčiu, kuris reaguoja į temp padidėjimą gaisro metu. Skystis pradeda garuoti, kolboje padidėja slėgis, ji suskyla/suyra ir atidaro vožtuvą. Tada gesinimo medž pradeda bėgti iš galvutės. Suveikimo temp yra standartizuotos ir suveikia nuo 72C, temp priklauso nuo oro. ~10% galvučių nesuveikia. Suveikimo laikas apie 1,5 – 2 min. - Drenčerinė sistema. Sistemos sandara tokia pati tik galvutėse nėra „spynos“, sistema neužpildyta jokiom gesinimo medž. Ši sistema suveikia nuo gaisrinės signalizacijos daviklių arba gali būti paleidžiama ranka (reaguoja daviklis į temp, dūmus,..). Šios sistemos naudojamos tada, kai norime apsaugoti konstrukcijas nuo gaisro, kad nepereitų į kitą patalpą. Tam, kad informuoti apie įvykusią nelaimę yra tel 112, šiuo tel galima sulaukti pagalbos bet kokiu atveju. Tam ,kad nelaimės metu operatyviai valdyti ugniagesius, gelbėtojus, vadovauti gaisro likvidavimui, bendradarbiauti tarp gelbėjimo tarnybų yra naudojamas operatyvinis ryšys, Yra spec ryšio kanalai, kurių pagalba galima susisiekti. Gaisrinė signalizacija yra skirta aptikri gaisro vietą ir apie tai informuoti suinteresuotus asmenis/tarnyba/ Pagr dalis – daviklis. Pagal veikimo principą davikliai: - optiniai, kai reaguoja į oro šviesos pralaidumo sumažėjimą (dūmus); - paremti IR spindulių principu, ty reaguojantys į padidėjusią temp gaisro metu; - ultragarsiniai – reaguojantys į ultragarso lauko pokyčius patalpoje. Apsaugo ne tik nuo gaisro, bet ir reaguoja į judesius, apsaugo nuo vagysčių. Gaisrinė signalizacija būna: vietinė, autonominė – kai visa sistema sumontuota viename korpuse; paprastai šie davikliai naudojami individualiuose pastatuose, apie pavojų praneša garsiniu signalu (~100 200dB). Dažniausiai apima visas saugojamo pastato patalpas, sujungti į vientisą sistemą ir info patenka į kontrolės valdymo pultą. Pavojingiausi Lietuvoje objektai sujungti į vieningą sistemą ir vos prasidėjus gaisrui kokiame objekte, apie tai gaunama operatyvinė informacija, pvz AE. 6. Žmonių evakuacija iš pastatų Gaisro metu atsiranda daug veiksnių, kurie neigiamai veikia, tai: - kenks medž, esančios degimo produktuose; - sumažėjęs O2 kiekis ore; - padidėjusi temp; - sumažėjęs matomumas,.. 60 – 80% žmonių, žuvusių gaisre, priežastis – apsinuodijimas toksiškais degimo produktais. Pagr tikslas – reikia išgelbėti žmones arba sudaryti sąlygas, kad jie galėtų saugiai išeiti iš pastato arba patekti į saugią zoną (vietą, kur jiems negrėstų pavojus). Kur neįmanoma (pvz TV bokštas) įrengiamos saugios patalpos, kur yra spec sąlygos. Šis procesas – saugus žmonių išvedimas iš pastato – evakuacija. Pagr rodiklis: evakuacijos laikas – jis turi būti mažesnis negu laikas, per kurį patalpose (evakuacijos keliuose) atsiranda pavojingų veiksnių (dūmų, aukšta temp,..). Jis priklauso nuo: - žmonių sk patalpoje/pastate; - evakuacinių kelių pločio, ilgio bei tipo. Tai įtakoja žmonių srauto tankį bei jų judėjimo greitį. Evakuacijos keliai turi atitikti reikalavimus nustatytus tech. reglamentų: - keliuose neturi būti slenksčių, nelygumų. Danga turi būti sunkiai degi. Eva durys turi atsiradyti išėjimo kryptimi, keliai pažymėti spec ženklais (šviečiančiais tamsoje), apšviesti tamsiuoju paros metu; - aukštuose pastatuose, priklausomai nuo žmonių sk, turi būti ne mažiau kaip du keliai. 7. Streso valdymas Stresas darbe yra emocinė būsena, kurios priežastis-prieštaravimas tarp darbe keliamų reikalavimų ir darbuotojų sugebėjimo atlikti juos. Daugiausiai stresas patiriamas dėl psichologinės rizikos. Žmogaus organizme darbinėje veikloje susiduria derinys su fiziologinių ir psichologinių veiksnių deriniais. Šių veiksnių pasireiškimo derinys yra daugmaž pastovus ir atitinka darbo aplinkoje keliamus reikalavimus. Žmogaus organizme taip pat veikia psichosocialiniai stresai ir fiziniai-cheminiai veiksniai. Fiziniai-cheminiai veiksniai ne tik tiesiogiai veikia darbuotojo sveikata per tam tikrus organizmo fiziologinius procesus, bet ir kenkia netiesiogiai, nes veikia kaip psichologinis impulsas. Remiantis bendru psichofizologiniu streso vertinimu darbe, siūlomos tokios korekcinės priemonės: 1. Fizinės ir cheminės darbo aplinkos gerinimo techniniai sprendimai 2. darbo užduočių ir priemonių formavimo techniniai sprendimai 3. Darbuotojo psichinės sveikatos stiprinimas 4. specialios priemonės skirtos rizikos grupėms Pagrindinės profilaktinės streso priemonės yra dvasinis atsipalaidavimas, tinkamas darbo ir poilsio režimas. Dvasiniam atsipalaidavimui reikia ramybės, atitinkamos aplinkos ir laiko. Tai ne tik natūrali streso kompensacija, bet ir gydymas, suteikia naujų jėgų darbui, kūrybai ir mokslui. 8. Rizikos vertinimas ir prevencija Darbo kodekso 264 str. prievolė darbdaviui yra įvertinti riziką. Rizikos vertinimas – galimo sužalojimo ar sveikatos pakenkimo laipsnio, esant pavojingai situacijai, visapusiškas įvertinimas, kad būtų galima parinkti atitinkamas saugos priemones. Kartais pavojaus nustatyti negalima, reikia matuoti, tačiau dažniausiai rizikos vertinimas yra subjektyvus (priklauso nuo to, kas vertina). Rizika – yra tikimybė, kad kažkas atsitiks. Svarbiausia vertinant riziką: - nustatyti pavojų; - žinoti jų poveikį; - numatyti saugos priemones, kad rizika būtų minimali. Rizikos elementai: Rizika apklauso nuo žalos sunkumo ir žalos atsiradimo tikimybės. Įmonės vadovas turi numatyti: - žmogiškuosius resursus (rizikos grupės vertinimo grupė); - darbuotojų atstovus; - darbo metodiką; - ekspertus samdomus iš kitų institucijų (jei būtina). Būtina atlikti: 1) paskirti vykdytojus, nustatyti jiems tikslus ir metodus; 2) įvertinti riziką; 3) numatyti prevencijos priemones ir veiksmų programą. Prevencijos priem. – tai priemonės, kurios padeda išvengti pavojaus pasireiškimo dažnumą, o jam įvykus, sumažina pasekme; 4) įgyvendinti priemones; 5) patikrinti veiksmingumą. Rizikos vertinimas: 1. Identifikuojam pavojus. 2. Nagrinėjam jų poveikį darbuotojams. ...užkertant kelią pasekmėms: 1. Panaikinam pavojų. 2. Naudojamos techninės, organizacinės ir žmogiškosios apsaugos priemonės. 3. Naudojamos asmeninės apsaugos priemonės. Atlikus rizikos vertinimą surašoma ataskaita (dokumentas), kurioje atsispindi visos prevencijos priemonės (tech., organizacinės ir žmogiškosios). Ypatingą dėmesį reikia atkreipti, kad dalyvautų visi procese esantys dalyviai. Kolektyvinės apsaugos priemonės: 1) Techninės (įrenginiai, technologija, tiekiamos medž., pastatymas ir įrengimas, įrenginių techninė būklė); 2) Organizacinės (valdymas, finansiniai kl., darbo organizavimas, prevencijos tvarka ir vykdymas); 3) Žmogiškosios (kvalifikacija, statusas, kompetencija, sveikatingumas, apmokymai). Prevencijos priemonių programa: - nustatom pavojus; - kiekvienam pavojui parenkam prevencijos priemones, įvardinam jų kaštus, laiką, atsakingus asmenis bei kas prižiūrės, kad priemonės yra veiksmingos. Rizika vertinama todėl, kad: - sumažėja išlaidos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių susirgimų (daugiau pelno kitiems tikslams); - geresnes darbo sąlygos, paskata dirbti, kokybė; - geresnis dialogas su darbuotojais; - geras įmonės įvaizdis, konkurencingumas. 9. Ergonomikos samprata, objektas, rūšys. Žmogiškasis veiksnys Ergonomika – mokslo sritis, kuri įvertina žmogų, aplinką, kurioje žmogus yra ar atliks veiksmą, įrangą ir nagrinėja šiuos dalykus kaip sistemą. (įranga + žmogus + aplinka = ergonomika). Pagr tikslas – maksimaliai sumažinti fizines, psichines sąnaudas užduočiai atlikti, laiką jai atlikti, užtikrinti saugą bei sukurti komfortabilias sąlygas. Sritys: 1. Fizinė ergonomika – ji susijusi su žmogaus anatomijos, antropometrijos (žmogaus išmatavimų), fizionomijos, biomechanikos (raumenų jėgos) nagrinėjimu. Įvertinus šiuos duomenis, parenka žm. tinkamą įrangą(stalą, batą,...). 2. Pažinimo ergonomika – siekia kaip geriau išnaudoti kūną, dvasinę dalį. Susijusi su įgūdžiais, atmintimi ir pan. Svarbu, kad išvengti klaidų, susijusių su pažinimu (pvz, mokymosi strategija). 3. Organizacinė (socialinė) ergonomika – taikoma žmonių grupėms, kurios panašios pagal tam tikrus požymius (darbinės sistemos, organizacinės struktūros, politiniai procesai, komandinis darbas). Žmogiškasis veiksnys. Reikia atsižvelgti į: - visi žmonės skirtingi; - žm. galimybės ribotos; - žm. reakcija nuspėjama – klysti yra žmogiška. 1) visada ką nors projektuojant reikia atsižvelgti į fizinius žmonių skirtumus (ūgis, svoris, apimtys), lytį, amžių, išsilavinimą, fizines ir protines skirtingas galimybes, Universalios darbo vietos, įrangos, įrankio nėra. 2) fiziniai ir protiniai žm. sugebėjimai skiriasi, tačiau jie turi tam tikras ribas (lygį), į kurias būtina atsižvelgti. 3) Galima iš anksto žinoti kaip žmogus ar jų grupė elgsis vienoje ar kitoje situacijoje. Viena iš galimų reakcijų – kad visada bus klaidų. Klaida tam tikras veiksmas, kuris atliekamas neteisingai. Susideda iš suvokimo, ką reikia daryti, sprendimo priėmimas (kaip daryti), veiksmas (darymas). Kad galutinis veiksmas nebūtų klaidingas, tai visuose 3 etapuose neturi būti klaidos (suvokimas susijęs su informacija). Tuo paremti 10 ergonomikos principų. Ntras etapas priklauso nuo žmogaus kvalifikacijos, o trečias – nuo sugebėjimų, įgudžių. 10. 10 fizinių ir 10 pažinimo principų 10 fizinių principų: 1) Viskas turi būti lengvai pasiekiama.(drbui lengvinti- dažnai naudojamus daiktus , reikia pritaisyti lengvai pasiekiamose vietose.). 2) Darbui reikia pasirinkti tinkamą aukštį.(Dirbant nepatogia poza, sulėtėja darbo tempas,nes reikia kompensuoti nuovargį ). 3) Reikia dirbti patogia kūno padėtimi. 4) Per didelės naudojamos jėgos sumažinimas.(Dirbančiam padeda viskas, kas taupo jo fizines pastangas.Bereikalingai eikvojama fizinė jėga sukelia nuovargį). 5) Sumažinti nuovargį.(Susižalojimai,nelaimingi atsitikimai,prasta kokybė ir žemas produktyvumas yra dažni,kai viršijamos žmogaus galimybės). 6) Mažinti nebūtinus pasikartojimus.(Pasikartojančių judesių, reikalingų užduočiai atlikti, skaičius turi didelę įtaką kūno darbui ir įtampai.). 7) Darbui reikalinga yra erdvė, panaikinti kliūtis.(Svarbu,kad darbo vietos būtų suprojektuotos taip,kad niekas netrukdytų atlikti užduotį ir,kad visos darbui reikalingos priemonės būtų lengvai pasiekiamos.). 8) Mažinti tiesioginę sąlyčio įtaką (Nepatogus ar net žalingas žmogaus organų stiprus kontaktas su darbo įrankiu, gali sutrikdyti nervų sistemas,kraujo apytakas ir kitas funkcijas.). 9) Sudaryti galimybę judėti ir keisti kūno padėtį. 10) Sukurti jaukią aplinką darbe (tinkamas apšvietimas,..). 10 pažinimo principų: 1)Būtinas normavimas (Dažnai klystama dėl to, kad netiksliai perteikiama informacija apie atliekamą darbą. Norint išvengti klaidų ,svarbu užtikrinti, kad panašūs įtaisai dirbtų tuo pačiu principu.Todėl būtinas norminimas.) 2) Steriotipų vartojimas. (Žmonės pripranta prie kai kurių steriotipų ir žino ką reiškia vienas ar kitas signalas pagal kurį atlieka vieną ar kitą veiksmą.(pvz.: laikrodis,daug ką matuojame pagal laikrodį). 3) Suvokimo susiejimas su veikimu. (Geras projektas reiškia,kad aišku,ką reikia daryti,norint gauti norimą rezultatą.). 4) Reikia supaprastinti informacijos pateikimą. 5) Turi būti tinkamas detalių kiekis pateikiant informaciją. 6) Aiškaus atvaizdo panaudojimas. (Vaizduojant atvaizdį dėmesys skiriamas: matomumui,išskirtinumui,suprantamumui.). 7) Naudok perteklių. 8) Grafinės modelinės informacijos naudojimas. (Informacija pavaizduota pagal tam tikrą modelį gali būti suprantama greičiau ir tiksliau, nei informacija atvaizduota kitais būdais.). 9) Besikeičiančio jaudiklio naudojimas. (Žmonės daug geriau išskiria neeilinius jaudiklius, nei pastovius . Pvz.: mirksinti šviesa.). 10)Tiesioginio grįžtamojo ryšio naudojimas. (Papildomas principas, kuris padeda išvengti klaidų yra grįžtamojo ryšio pateikimas vartotojui po to, kai jis atlieka veiksmą.) 11. Teisiniai darbuotojų saugos ir sveikatos dokumentai Konstitucijos pagrindu aprašomi kiti teisės dokumentai visom kitom veiklos sritim. 40 ir 48 Konstitucijos straipsniai apibrėžia žmogaus teisę laisvai pasirinkti darbą, geras darbo sąlygas, apmokėjimą, soc. garantijas. 49 str. numato kasmetines mokamas atostogas ir teisę į poilsį. Santykiai susiję su šiais straipsniais vadinami darbiniais. Darbuotojų sauga ir sveikata (DSS) – keičia žmonių saugą, nes atsiranda teisiniai santykiai tarp trijų šalių: valstybės, darbdavių ir darbuotojų. Dauguma darbdavių siekia gauti pelną darbuotojų dėka, dėl to valstybė išleidžia teisės aktus, kad darbuotojai nebūtų išnaudojami. Pagr įstatymas „LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas“. Šio įstatymo tesė: „darbdavys privalo sudaryti darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas neatsižvelgiant į įmonės rūšį, tikėjimą, lytį, tautybę ir tt“. Šio įstatymo pagrindu, taip pat atsižvelgiant į Es teisę, parangta vis eilė DSS nuostatų, taisyklių, normų, instrukcijų, standartų, kurie reglamentuoja konkrečias DSS sritis. Kiekviena iš šių sričių turi atitikti vienodus reikalavimus. Tam, kad tai įgyvendinti ES išleido direktyvas ir kiekviena šalis, esanti ES, turi vykdyti šių direktyvų reikalavimus, ty atsiranda europos teisės viršenybė. DSS srityje visi teisės aktai yra suderinti su ES direktyvų nuostatomis. 12. Darbdavių ir darbuotojų pareigos saugos ir sveikatos srityje. Potencialiai pavojingi įrenginiai ir pavojingi darbai Darbdavys privalo užtikrinti darbuotojo saugos ir sveikatos reikalavimus, laikytis teisės aktų ir: - aprūpinti darbuotojus nemokamai darbo drabužiais, avalyne, saugiais darbo įrengimais, asmeninėmis, kolektyvinėmis apsaugos priemonėmis; - sudaryti tinkamą darbo ir poilsio rėžimą; - mokyti darbuotojus, juos instruktuoti bei kontroliuoti ir konsultuoti; teikti medicinos paslaugas; apdrausti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų; aprūpinti darbo priemonėmis. Nelaimingo atsitikimo atveju darbdavys privalo suteikti skubią medicinos pagalbą, bei nustatyta tvarka nemokamai patikrinti sveikatą. Darbuotojas privalo: - žinoti teisės aktų reikalavimus ir juos vykdyti; - dirbti su darbo drabužiais; naudoti asmenines apsaugines priemones ar kolektyvines saugos priemones (kai to reikalauja teisės aktai); - imtis priemonių pašalinti veiksnius, kurie gali sukelti avarijas ir traumas, ir apie tai informuoti darbdavius. darbuotojas gali atsisakyti dirbti, jei jo sveikatai ir gyvybei yra grėsmė. PPĮ – tai tokie įrenginiai, kuriuose dėl sukauptos energijos, vykstančių procesų ar naudojamų medž, pavojus juos naudojant yra didesnis nei kitų priemonių. Šie įrenginiai gali būti: projektuojami, gaminami, montuojami ir išmontuojami, naudojami, prižiūrimi, remontuojami, sunaikinami tik pagal spec tokių įrenginių naudojimo ir priežiūros taisykles. Tokių įrenginių sąrašas patvirtintas LR vyriausybės ir taip pat turi būti įmonėje patvirtinti vadovo. PPI – tai tokie įrenginiai kaip garo šildymo katilai, slėginiai indai, įranga dujoms supilti ar išpilti slėgio būdu, kėlimo kranai, keltuvai, liftai, degių skysčių ar dujų talpyklos, veikiantys elektros įrenginiai ir kt. PPD – tai padidintos rizikos darbas, kurio metu galimas pavojingo veiksmo, susijusio su darbo pobūdžiu, poveikis, Visi šie darbai gali būti atliekami specialiai mokyto ir atestuoto personalo pagal specialius rašytinius nurodymus. Atliekant šiuos darbus yra mokama ne mažiau kaip 1,5 tarifo, Tokių darbų sąrašas yra patvirtintas LRV bei įmonės vadovo. Tai: darbai su PPI, su kenksmingosiomis medž, su degiomis dujomis, darbia tuneliuose, po vandeniu, šuliniuose, aukščiau kaip 5m nuo žemės paviršiaus ar pakloto, darbai gilesni kaip 1,3m iškasose. 13. Saugos ir sveikatos kontrolė ir socialinė partnerystė Kontrolė yra valstybinė ir vidinė. Valstybinę kontrolę vykdo: 1) valstybinė darbo inspekcija prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir vykdo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų prevenciją bei stengiasi, kad būtų išvengta teisės aktų pažeidimų, ty vykdo valstybinę darbuotojų saugos politiką. Šios institucijos pareigūnas/inspektorius turi teisę bet kuriuo metu patekti į įmonę, gauti dokumentus, bausti atitinkamomis piniginėmis baudomis, paimti raštiškus pasiaiškinimus, sustabdyti įmonės veiklą, jei yra pavojingų pažeidimų ir pan. 2) Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie sveikatos apsaugos ministerijos stengiasi užtikrinti gyventojų teises į kuo geresnę sveikatą, vykdo sanitarines priešepidemines priemones. 3) valstybinė energetikos inspekcija prie ūkio ministerijos stengiasi užtikrinti saugų bei racionalų visų rūšių energijos naudojimą išskyrus atominę/branduolinę energiją. 4) valstybinė atominės energetikos inspekcija prie energetikos ministerijos užtikrina saugią branduolinės atominės energijos bei radioaktyvių medž naudojimą. 5) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie vidaus reikalų ministerijos vykdo gaisrų prevenciją, gaisrų gesinimą bei atlieka gelbėjimo darbus, ty autotransporto avarijų atveju, cheminių bei radiacinių avarijų atveju, potvynių metu ar kitų stichinių nelaimių metu. Vidinė kontrolė. Darbdavys savo pareigoms vykdyti DSS srityje steigia darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, samdo kitą įmonę arba šias funkcija atlieka pats. Įmonėje, kurioje dirba iki 50 darbuotojų, tarnybos steigti nebūtina. Socialinė partnerystė skirta tam, kad šioje srityje galėtų bendradarbiauti visos trys šalys. Partnerystę atlieka tokios institucijos: - LR DSS komisija. Ji reguliuoja ir formuoja trišalius santykius DSS srityje bei įgyvendina DSS politiką. Pagr jos funkcijos: dalyvauti soc apsaugos ministerijos formuojamos politikos veikloje. - Teritorinės ir atskirų ekonominės veiklos sričių darbuotojų saugos ir sveikatos komisija. - Įmonių profesinės sąjungos. Jos veikia dvišališkai, ty reguliuoja santykius tarp darbdavio or darbuotojų. - Įmonių DSS komitetai sudaryti iš darbuotojų ir darbdavių. 14. Darbdavių ir darbuotojų mokymas, atestavimas ir instruktavimas Darbuotojai priklausomai nuo jų veiklos turi būti mokomi. Mokymas atliekamas pagal LR darbo rinkos patvirtintas mokymo programas, Kai kuriais atvejais mokymas gali būti atliekamas darbovietėje, darbuotojas gali pasiruošti pats, tačiau dažniausiai jis atliekamas spec mokymo įstaigose, turinčiose licenzijas. Žinių tikrinimas yra vadinamas atestacija. Jos metu patikrinamos teorinės žinios, praktiniai įgūdžiai ir teigiamai įvertinus išduodamas nustatytos formos pažymėjimas, suteikiantis teisę dirbti tam tikrus darbus. Jo galiojimo laikas priklauso nuo atliekamų darbų pobūdžio. Mokymo apimtį ir tvarką nustato teisės aktai. Visiems be išimties darbuotojams, sudarant darbo sutartį, yra privalomas įvadinis instruktavimas. Jo metu supažindinama su įvairiais pavojais, esančiais įmonėje, su galimomis ekstremaliomis situacijomis, paaiškinama kaip saugotis, naudotis apsaugos priemonėmis, koks poveikis gali būti sveikatai. Instruktuota įmonės vadovas arba įgaliotas asmuo. Pasirašoma spec instruktavimo žurnale, kuris saugomas 75 metus. Darbuotojams, kurių darbas susijęs su padidinta rizika, privalomas pirminis instruktažas darbo vietoje. Jį praveda padalinio vadovas. Papildomas instruktažas darbo vietoje atliekamas pakeitus darbo vietą ar pobūdį, pasikeitus technikai ar technologijai, įvykus nelaimei ar kai nustatoma, jog darbuotojas nežino. Periodinis darbo vietų instruktavimas pravedamas ne rečiau kaip kartą per 12 mėn. Specialusis instruktavimas atliekamas prieš vykdant pavojingus darbus. Įmonėje turi būti parengtos ir patvirtintos atitinkamos instrukcijos. 15. Atsakomybės formos pažeidus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus Atsakomybė būna: - drausminė; - administracinė; - materialinė; - baudžiamoji. Drausminė. Už pažeidimus darbdavys gali skirti tokias drausmine nuobaudas: - pastaba; - papeikimas; - atleidimas iš darbo. Jei per 12 mėn du kartus taikoma drausminė nuobauda, darbdavys gali atleisti darbuotoją dūsavo iniciatyva. Nuobauda turi būti skiriama raštiškai ne vėliau kaip po 30d. po nusižengimo, darbuotojui pasirašant bei parašant pasiaiškinimą. Už vieną drausminį pažeidimą galima skirti tik vieną drausminę nuobaudą. Administracinę atsakomybę reglamentuoja LR administracinių teisės pažeidimų kodeksas, kuris nustato pinigines baudas už tam tikras veikas. Veika suprantama kaip veikimas arba neveikimas. Bauda gali nūti skiriama ne vėliau kaip po mėnesio. Baudą galima apskųsti teismui, nesumokėjus baudos per 15d. ji skaičiuojama iš atlyginimo. Materialinė. Už padarytą materialinę žalą įmonei, žmogui, aplinkai taikoma pilnutinė arba dalinė materialinė atsakomybė. Pilnutinė atsakomybė taikoma tuomet, kai žmogaus veikla nustatoma kriminalinio ar baudžiamojo nusikaltimo požiūriu. Dalinė atsakomybė negali viršyti vieno vidutinio darbuotojo užmokesčio už darbą. Baudžiamoji atsakomybė. Ją reglamentuoja LR baudžiamasis kodeksas, kuriame numatytos tokios nuobaudos už tam tikras vaikas. Tai: pataisos darbai, laisvės atėmimas, baudas, Visas šias nuobaudas ar bausmes gali skirti teismas. Už darbuotojų DSS aktų pažeidimus šis kodeksas numato: - Jeigu veikla galėjo sukelti sunkias pasekmes, bet nesukėlė. Baudžiama pataisos darbais iki 1 m. arba bauda. - Jei veikla sukėlė sunkias pasekmes, tai baudžiama laisvės atėmimu iki 5 m. arba bauda. 16. Darbo ir poilsio laikas Lietuvoje yra nustatyta 5 d.d. savaitė su 2 išeiginėm, o savaitės darbo trukmė yra 40 val (8h į dieną). Leidžiama dirbti 6 d.d., bet tada laikas trumpesnis. Leidžiama dirbti pagal kelias darbo sutartis, bet darbo valandos negali viršyti 12h per parą (1,5 etato). Leidžiama dirbti viršvalandžius, bet jų suma negali viršyti 8h į savaitę bei 4h per dvi dienas. Viršvalandžiai atitinkamai apmokami 1,5 karto didesniu tarifu, jei nenusprendžiama kitaip. Viršvalandžius leidžiama dirbti, kai: - likviduojamos nelaimių pasekmės; - atliekamas remontas; - gali sugesti medž (reikia jas suvartoti/sunaudoti); - neatvyksta pamaininkas, bet neilgiau kaip 4h; - vyksta krovos darbai. Darbo pradžia ir pabaiga, trukmė nustatoma darbo sutartyje arba kolektyvinėje sutartyje. Naktinis darbas (22h – 6h) apmokamas dvigubai. Į jį negalima skirti nėščių moterų, asmenų iki 18m ir tų, kuriems draudžia medikai. Be darbuotojo sutikimo draudžiama skirti neseniai pagimdžiusias moteris bei asmenis auginančius vaikus iki 3 metų. Leidžiamas darbas ir švenčių dienomis. Šių darbų sąrašas yra patvirtintas LRV, o taip pat išimtinais atvejais, kai susiję su avarijų likvidavimu, remontais. Poilsio rūšys: pertrauka, pavalgyti, pailsėti. Pertrauka gali siekti 0,5 – 2h per dieną ir jos metu galima palikti darbo vietą. Paros poilsis ne mažiau kaip 11h iš eilės. Savaitės poilsis ne mažiau kaip 35H iš eilės. Mokomos atostogos. Kų trukmę nustato įstatymas ir yra ne mažiau kaip 28 kalendorinės dienos. Jų metu mokamas vidutinis užmokestis, paliekama darbo vieta ir darbo pareigos. Kai kur atostogos yra iki 58 d., jei patiria fizinę, psichinę ar kitą įtampą( pvz, mokytojai). Tikslinės atostogos – tai nėštumo ir gimdymo atostogos, 70 d. iki gydytojo nustatytos gimdymo datos. Gimdymo gimdymo atostogos yra 56d. po gimdymo. Jei gimdymas sudėtingas arba gimsta 2 ar daugiau, pratęsiama iki 2 sav. Vaiko priežiūros atostogos suteikiamos asmeniui , kuris faktiškai prižiūri vaiką. Pirmus metus mokoma 100% vidutinio buvusio atlyginimo, antrus metus – 80%. Mokymosi atostogos - asmenims, kurie mokosi be skolų, suteikiama po 3 d. egzaminui, įskaitoms ir lab tiek kiek numatyta mokymo planuose, baigiamajam darbui atlikti ir apginti 30d, valstybiniams egzaminams po 6 d. 17. Nelaimingi atsitikima ir profesinės ligos, nelaimingų atsitikimų tyrimas Nelaimingas atsitikimas darbe, tai įvykis, kurio metu, veikiant pavojingui veiksniui, darbuotojas patiria traumą, ty sužalojama jo sveikata. Nelaimingi at. skirstomi į: - lengvus, kai netenkama darbingumo nors vienai dienai, bet po to pasveikstama be jokių pasekmių. - sunkūs, kai patiriama trauma pavojinga sveikatai ir gyvybei bei pasveikus lieka pasekmės. - mirtini, kai įvykio pasekmė būna mirtis. Profesinė liga – tai ūmus arba lėtinis sveikatos sutrikimas dėl pavojingų veiksnių, susijusių su darbo pobūdžiu, poveikio. Vyraujančios ligos yra: vibracinė liga, kurtumas, kaulų raumenų pažeidimai. Visi darbuotojai privalomąja tvarka yra apdrausti nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų, dėl to jie nustatyta tvarka turi būti ištirti. Tyrimo tikslas yra nustatyti nelaimingo atsitikimo aplinkybes, jo priežastis, pasekmes, kaltus asmenis bei numatyti prevencijos priemones. Nelaimingas atsitikimas darbe skaitosi tada, kai: - atliekamas darbas, numatytas darbo sutartyje arba kitas darbdavio pavestas darbas. - darbo metu vykstant darbo reikalais. - pietų pertraukos metu, jei nepalieka įmonės teritorijos. - vykstant į darbą arba iš darbo įmonės transportu. - esant komandiruotėje (paskirties vietoje). - su darbdavio rašytiniu nurodymu dalyvaujant sporto varžybose, kultūriniuose renginiuose,.. - darbo metu atliekant pilietinę pareigą (gelbstint žmogų). Juos tiriant sudaroma N – 1 formos aktas. N – 2 surašomas, kai žmogus vyksta iš darbo, į darbą iš gyvenamosios vietos savo transportu, taip pat jei vyksta į komandiruotę. Įvykis nebus draudiminis, kai: - siekiama sąmoningai susižaloti; - darant nusikaltimą; - nukentėjus nuo smurto, jei tai nesusiję su darbo pobūdžiu; - apsvaigus nuo alkoholio, jei tai nesusiję su darbo pobūdžiu. Lengvų nelaimingų atsitikimų tyrimas. Juos tiria komisija, sudaryta iš darbdavio ir darbuotojo, sudaroma darbdavio įsakymu. Darbdavys privalo sudaryti visas sąlygas tyrimui, ty skirti transportą, darbo vietą, reikalingas priemones, paskirti reikiamas ekspertizes, atlikti tyrimus. Įvykus tokiam nelaimingam atsitikimui jį reikia ištirti per 7 d.d., tyrimo aktą pateikti darbdaviui pasirašyti, originalas paliekamas įmonėje, o kopijos per 3d.d. išsiunčiamos valstybinei darbo inspekcijai, darbuotojui, draudimo įstaigai ir kitoms institucijoms dalyvaujančioms tyrime. Sunkių ir mirtinų atsitikimų tyrimas. Įvykus reikia nedelsiant pranešti prokuratūrai, valstybinei darbo inspekcijai, draudimo įstaigai, nukentėjusio šeimai ir kitiems suinteresuotiems asmenims. Tokius atsitikimus tiria valstybinė darbo inspektorius dalyvaujant darbuotojo ir darbdavio atstovams. Ištirti reikia per 15d.d.. Darbdavys pasirašo tyrimo aktą, originalas lieka įmonėje, kopijos išsiunčiamos pe r 3d.d. prokuratūrai, VDI, draudimo įstaigai, nukentėjusios šeimai ir kitoms suinteresuotoms pusėms. Jeigu žūsta 3 ar daugiau asmenys, tyrimui sudaroma valstybinė komisija, kurios pirmininkas LR vyriausiasis valst. darbo inspektorius, dalyvauja pavaduotojas, kiti inspektoriai bei darbuotojo ir darbdavio atstovai.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!