Apsauga nuo elektros - elektrosauga

1.Apsaugos nuo elektros svarba Tarptautiniuose dokumentuose ir nacionaliniuose teisės šaltiniuose akcentuojama žmogaus teisė į sveikas ir saugias darbo sąlygas. Žmogaus egzistavimo aplinkoje egzistuoja įvairios prigimties pavojingi ir kenksmingi veiksniai, galintys sukelti traumas, sutrikdyti darbingumą arba pakenkti sveikatai. Vienas iš tokių veiksnių – elektra. Todėl elektros inžinerijos ir giminingų specialybių specialistams reikia žinoti apsaugos būdus. Šios disciplinos tikslas supažindinti apsaugos nuo elektros pavojingais ir kenksmingais veiksniais apsaugojimo jų būdais. Pavojingi ir kenksmingi dažniausiai yra elektros įrenginiai ir gamtos reiškiniai. 2. Darbų saugos teisės šaltiniai Tuose šaltiniuose yra įteisintos žmogaus teisės į sveikas ir saugias darbo sąlygas. Tokiais šaltiniais gali būti visuotinė žmogaus teisių deklaracija – tarptautinis ekonominių, socialinių ir kitų teisių aktas, Europos socialinė chartija. Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos ir rekomendacijos, Europos direktyvos ir atskirų valstybių teisės aktai. Teisinėje praktikoje naudojamas terminas – norminis aktas. Norminiu aktu vadinamas toks teisės aktas, kuriuo įvertinamos naujos, naikinamos galiojusios normos. Tarptautinė Darbo organizacija (TDO) TDO rengia konvencijas ir rekomendacijas (konvencija yra užbaigtas dokumentas). Jeigu valstybė yra ekonomiškai nepajėgi įgyvendinti visas konvencijos normas, tai TD rengia rekomendacijas. TDO yra priimta 155 konvencijos ir 164 rekomendacijos, kurios vadinasi „darbo sauga ir aplinka“. Tai yra nurodyta, kas turi būti sutvarkyta nacionaliniu ir įmonės mastu, kad apsaugoti dirbantįjį. Visi teisės aktai pagal teisinę galią grupuojami į hierarchiniu principu: pvz.: Lietuvoje aukščiausiame lygyje – konstitucija, žemesniame – įstatymai, po įstatymų – ratifikuotos tarptautinės sutartys, toliau – taisyklės, reglamentai, normos ir t.t., dar žemesniame lygyje – instrukcijos (techninio eksploatavimo ir pan.). 5. Standartai ir jų taikymas Kol elektros variklis nėra prijungtas prie elektros šaltinio, tol jis yra elektros gaminys. Gaminiai turi atitikti saugos reikalavimus. Tam jie yra sertifikuojami. Reikalavimai gaminiams dažniausiai nustatyti standartuose. Pastaruoju metu egzistuoja tokia standartų sistema: ISO (International Standart Organization). Šie standartai nurodo, apibrėžia įvairius standartus, išskyrus elektros gaminiams. ISO elektros gaminiams nenaudojami. IEC (International Electrotechnics Commission). Europa turi savo standartų sistemą. ISO atitikmuo : CEN (Europos normų komiteto standartai); IEC → CENELEC (Europos elektrotechnikos standartai). Taip pat yra nacionaliniai standartai. Lietuvoje : LST. Standartus galima suskirstyti į privalomuosius ir neprivalomuosius. Privalomieji tokie, kurių reikalavimai įteisinti teisės aktais. Elektros įrenginiai skirstomi į veikiančius ir neveikiančius. Veikiantis yra toks, kuris prijungtas prie įtampos šaltinio arba į kurį įtampa gali būti įjungta komutaciniu aparatu tam nenaudojant kitų įtampai įjungti/išjungti neskirtų priemonių. Jeigu išjungtume, tai tie įrengimai būtų neveikiantys. 7. Apsaugą nuo elektros Lietuvoje reglamentuojantys teisės aktai LR elektros įrenginių eksploatavimą reglamentuoja šie norminiai aktai: 1. LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (priimtas 2000 m.). Iki tol galiojo žmonių saugos darbo įstatymas (1993 m.). 2. LR energetikos įstatymas. 3. LR elektros energetikos įstatymas. 4. LR potencialiai pavojingų įrenginių įstatymas. 5. Elektros įrenginių įrengimo taisyklės 6. Saugos taisyklės eksploatuojant el. įrenginius. Dalį reikalavimų reglamentuoja standartai ISO (EN), IEC (CENELEC). El. energijos gamybą, perdavimą, skirstymą reglamentuoja el. tinklų kodeksas. Ne visų standartų reikalavimai privalomi. Privalomi jei yra nuoroda į teisinius aktus. 8.Pagrindiniai terminai, apibrėžimai ir sąvokos Apsauga nuo elektros pavojingų veiksnių. Tai techninių, organizacinių ir teisinių normų žmonėms apsaugoti nuo elektros srovės, elektros lauko, elektromagnetinių laukų ir statinės elektros visuma. Darbas susijęs su elektrinių įrenginių aptarnavimu. Toks darbas, arba kita veikla, kai dirbantiems arba kitiems asmenims egzistuoja pavojus nukentėti nuo elektros pavojingų ir kenksmingų veiksnių. Ir būtinas taikyti norminiais aktais numatytas priemones. Elektrotechninis personalas. Asmenys, įgiję tam tikrą elektrotechninį išsilavinimą, nustatyta tvarka atestuoti ir turintys dokumentus, kuriais jiems suteiktos atitinkamos elektrotechninio personalo teisės. Elektros įrenginių eksploatavimo patalpos. Patalpos, kuriose eksploatuojami veikiantys elektros įrenginiai. Elektros įrenginių patalpos. Patalpos skirtos elektros įrenginiams įrengti ir paženklintos ženklu „Atsargiai ! Įtampa !“ ir į kurias gali įeiti tik elektrotechninis personalas (neelektrotechninis personalas gali įeiti tik leidus ir prižiūrint elektrotechniniam personalui). Elektros įrenginys. Tai įrenginys (mašina, aparatas, įtaisas, prietaisas...) skirtas elektros energijai gaminti, kaupti, perduoti, keisti, paskirstyti ir vartoti. Veikiantis elektros įrenginys. Toks įrenginys, kuris yra prijungtas prie EVJ, arba bet kuriuo momentu gali būti prijungtas prie įtampos šaltinio komutaciniu aparatu ar kitais įtaisais tam tikslui nenaudojant įrankių ar kitų priemonių, kurios nėra skirtos įtampai įjungti. Įtampos įjungimo įtaisas. Kontaktinis arba bekontaktinis komutacinis aparatas ar kita priemonė, skirta įtampai į elektros grandinę įjungti ar išjungti. Avarinis elektros įrenginio veikimo režimas. Toks režimas, kai elektros sukeltų pavojingų ir kenksmingų veiksnių dydžiai viršyti norminiais aktais nustatytas ribas. Įtampos indikatorius. Įtaisas skirtas įtampos faktui (buvimui) elektrai laidžioje dalyje patikrinti. Apsauginis įžeminimas. Tai toks elektros srovei laidaus elektros įrenginio korpuso ar kitos dalies tiesioginis sujungimas su žeme tam kad apsaugoti žmones nuo elektros srovės pavojingo poveikio. Apsauginis įnulinimas. Tai elektros įrenginių , elektros srovei laidžių korpusų ir kitų nesrovinių dalių sujungimas su transformatoriaus arba generatoriaus neutralės tašku. Apsauginis atjungimas. Tai greitai veikiantis automatinis įrenginio atsijungimas nuo maitinimo šaltinio, susidarius avarinei situacijai, kad niekas nenukentėtų. Taikant apsauginį atjungimą, nereikia įnulinti ar įžeminti. Dviguba izoliacija. Tai elektros izoliacija, susidedanti iš dviejų izoliacijų: darbinės, kuri skirta apsaugoti nuo elektros srovės pavojingo poveikio, ir papildomos izoliacijos, kuri skirta apsaugoti žmogų nuo elektros srovės poveikio, kai pažeidžiama pagrindinė. Elektros įrenginy su dviguba izoliacija žymimas . Nepavojinga įtampa. Įtampos dydis, kuris tam tikroje aplinkoje nepavojingas žmogui. Nepavojinga įtampa yra: Kintama 1kV. Eksploatuojant žemos ir aukštos įtampos elektrotechninius įrenginius, skiriasi saugos priemonės, nes pavojingi veiksniai gali būti kitokie. 20, 21. Aplinkos, kurioje veikia elektros įrenginiai klasifikavimas Elektros įrenginiai gali būti suprojektuoti ir pagaminti eksploatavimui lauke ir patalpose. Sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingoje aplinkoje, o taip pat panardinus juos į vandenį. Priklausomai nuo to, kokioje aplinkoje įrengtas elektros gaminys, jo parametrai turi atitikti atitinkamus reikalavimus. Dažniausiai elektrotechniniai gaminiai skirti juos eksploatuoti lauko sąlygomis arba patalpose. Lauko sąlygomis eksploatuojami elektrotechniniai gaminiai, kai jie veikia lauke, arba po stogine ir kai jį veikia atmosferiniai veiksniai. Patalpose ir kitokie įrenginiai, kurie suprojektuoti darbui neveikiant atmosferiniams veiksniams. Patalpų klasifikavimas Elektros pavojaus atžvilgiu patalpos klasifikuojamos į tris klases: labai pavojingos; pavojingos; nepavojingos. Patalpa atitinkamai iš šių trijų klasių priskiriama pagal nustatytu požymius. Labai pavojingų patalpų klasei priskiriamos patalpos, kurioms taikytinas vienas iš šių trijų požymių: Šlapios patalpos Šlapiomis patalpomis vadinamos patalpos, kuriose santykinė drėgmė yra apie 100 %. Tai skalbyklos, rūsiai, pirtys. Chemiškai arba organiškai aktyvi aplinka Tai tokia aplinka, kurioje išsiskiria garai arba dujos, o taip pat dulkės, kurios ardo elektros įrenginių izoliaciją ir srovines dalis. Pvz.: akumuliatorių įkrovimo patalpos, maisto paruošimo cechai, cheminių medžiagų sandėliai ir cechai ir t.t. Patalpai taikytini du arba daugiau pavojingų požymių Pavojingomis patalpomis vadinamos tokios patalpos, kurioms taikomas vienas iš šių požymių: laidžios grindys. Žemė, betonas, metalas, drėgmė. Drėgnomis patalpomis vadinamos tokios patalpos, kuriose vidutinė paros drėgmė viršija 75 %. karšta aplinka. Prie tokių patalpų priskiriamos patalpos, kuriose vidutinė paros temperatūra siekia 35ºC ir daugiau. patalpa, kurioje yra galimybė vienu metu prisiliesti prie elektros įrenginių, srovei laidžių korpusų ir įžemintų konstrukcijų. Visos kitos patalpos, kurioms netaikytini labai pavojingoms ir pavojingoms patalpoms būdingi požymiai, vadinamos nepavojingomis. 22. Elektrotechninių gaminių klasės Tam kad apsaugoti žmones, naudojančius elektrotechninius gaminius nuo pavojingų poveikių, naudojami įvairūs apsaugos būdai. Pagal šią apsaugą elektrotechniniai gaminiai skirstomi į šias apsaugos klases: O, OI, I, II, III. Elektrotechninio gaminio klasę nurodo gamintojas. Elektrotechniniai gaminiai skirstomi pagal tokius požymius: O. Tai tokie elektrotechniniai gaminiai, kuriose apsaugą nuo elektros srovės pavojingo veiksnio užtikrina tik pagrindinė izoliacija. Prie tokių gaminių priskiriami tie gaminiai, kurie neturi įžeminimui ir įnulinimui skirtų kontaktų. Pvz.: elektrinis grąžtas su metaliniu korpusu. OI. Tokie elektrotechniniai gaminiai, kuriose apsaugą nuo elektros srovės poveikio užtikrina pagrindinė izoliacija ir kuriuose yra įžeminimui skirtas specialus laidas, tačiau maitinimui panaudotas 2 gyslų kabelis. I. Juose apsaugą elektros srovės pavojingo poveikio vykdo ne tik pagrindinė izoliacija , bet yra maitinimo kabelyje speciali gysla įžeminimui arba įnulinimui, o kabelis apsaugotas papildoma izoliacija. II. Tokiuose elektrotechniniuose gaminiuose apsaugą nuo elektros srovės pavojingo poveikio vykdo ne tik pagrindinė izoliacija, bet ir papildomos apsaugos priemonės. Pvz.: papildoma izoliacija. Juose numatytas įžeminimas. III. Tokiuose elektrotechniniuose gaminiuose apsaugą nuo elektros srovės pavojingų veiksnių vykdo saugi įtampa. T.y. kurių vidinėse ir išorinės grandinėse, maitinimo kabelyje įtampa yra ne didesnė kaip 42 V. Eksploatuojant elektros įrenginius atitinkamoje patalpoje, aplinka turi atitikti gaminio klasę ir atvirkščiai. 23. Elektros įrenginių apsaugos apdangalais laipsniai Elektrotechniniai gaminiai nuo kietų kūnų (daiktų) patekimo į jų vidų, vandens ir skysčių patekimo į jų vidų bei prisilietimo prie įtampą turinčių dalių yra apsaugomi įvairiais apdangalais: gaubtai, tinklo pavidalas. Priklausomai nuo to, elektrotechninis gaminys yra apsaugotas ženklinimo žymeniu IP (ang. International Protection) ir po to einančiais dviem skaitmenimis, pvz., IP43. Šis ženklinimas atitinka tarptautinį IEC ir CENELEC standartus. Y - nuo vandens patekimo (nuo 0 iki 8) X - nurodo apsaugos laipsnį nuo kietų kūnų patekimo ir prisilietimo (nuo 0 iki 6) Apsaugos nuo prisilietimo ir kietų kūnų patekimo į gaminio vidų per apdangalą laipsniai Apsuagos laipsnis IP (0..6) Y Požymiai Kietų kūnų matmenys, mm Kūno dalis 0 Neapsaugotas Neapsaugotas 1 50 Ranka 2 >12, ilgis >80 Pirštas 3 >2,5 4 >1 5 Toks dulkių kiekis, kuris sutrikdytų įrenginio veikimą 6 Apsaugotas nuo dulkių Apsaugos nuo vandens patekimo į elektrotechninio gaminio vidų laipsniai: IP XY (Y=0..8) Požymis 0 Neapsaugotas 1 Apsaugotas nuo vertikaliai krintančių vandens lašų. 2 Apsauga nuo vertikaliai krintančių vandens lašų, kai gaminys pasvyra iki 15°. 3 Apsauga nuo lietaus, krintančio 60° kampu nuo vertikalės į gaminį. 4 Apsauga nuo lašų krentančių į gaminį bet kuriuo kampu. 5 Apsauga nuo bet kurios krypties veikiančių į gaminį vandens srovių. 6 Apsauga nuo bangų (jūroje). 7 Apsauga nuo vandens patekimo į gaminio vidų jį panardinus į vandenį į nustatytą gylį nustatytam laikui. 8 Gaminys gali panardintas į vandenį veikti ilgą laiką gamintojo nurodytose sąlygose. Elektros įrenginių eksploatavimas pavojingose sąlygose Pavojingomis sąlygomis vadinamos tokios, kai elektros įrenginiai eksploatuojami lauke, pavojingose patalpose (gaisro atžvilgiu, sprogimo, vandenyje). Apsaugos priemonės eksploatuojant elektros įrenginius pavojingose, labai pavojingose patalpose ir lauke, aptartos nagrinėjant įžeminimą ir įnulinimą. Elektros įrenginių eksploataciją vandenyje nurodo gamintojas. Technologiniai procesai apsaugos nuo gaisrų atžvilgių klasifikuojami į A, B, C, D, E kategorijas, jos priklauso nuo to, kokios medžiagos naudojamos technologiniame procese. Sprogimo atžvilgiu pavojingos zonos skirstomos: S – 1, S – 1a, S – 1b, S – 1g, S – 2, S – 2a. Gaisrą sukelia medžiagos užsidegimas. Cheminiu požiūriu degimas yra oksidacijos reakcija, kurios metu išsiskiria šiluma ir šviesa (liepsna). Medžiagos dega deguonyje, tačiau oksidacija gali vykti ir be deguonies. Metalai dega chloro aplinkoje. Degimo plitimas ir liepsnos forma priklauso nuo to, kaip deguonis patenka į degimo zoną. Degimo procesui paaiškinti taikomos 2 kategorijos: 1) savaiminis šiluminis užsiliepsnojimas; 2) grandininės reakcijos oksidacijos teorija. medžiagos vidinė temperatūra didėja, todėl kad susikūrusi aplinka negauna iš medžiagos šilumos; reikalingas oksidatorius. Degių dujų, garų ir dulkių mišiniai gali degti, gali sprogti. Sprogimas – tai spartus energijos kiekio išsiskyrimas mažame tūryje (labai greitas degimas ir šilumos išsiskyrimo procesas). Sprogimas nuo gaisro skiriasi tuo, kad jam vykstant pasireiškia liepsna, šiluma bei smūginė banga. Tam kad neįvyktų sprogimai, medžiagos ribojamos ribinėmis sprogimo koncentracijomis. Labai pavojingi organinių medžiagų dulkių mišiniai su oru. Priešgaisrinę priežiūrą Lietuvoje vykdo priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamentas su LR vidaus reikalų ir aplinkos apsaugos ministerijomis. Įmonėse vykdoma priešgaisrinė profilaktika. Gaisrui užgesinti naudojami įvairūs būdai ir medžiagos: vanduo, inertinės dujos, azotas. Gaisro gesinimo priemonės skirstomos į kolektyvines ir individualias. Gaisrų gesinimo technika: gaisriniai vandentiekiai, stacionarūs gaisrų gesinimo įrenginiai, gaisrinės mašinos. Individualios: anglies dioksido, putų ir kiti gesintuvai. Objektuose įrengiamos gaisrinės signalizacijos. Elektros įrenginių įrengimą gaisro ir sprogimo atžvilgiu reglamentuoja atskiri elektros įrenginių eksploatacijos taisyklių skyriai. Parenkant elektros įrenginius turi būti atlikta patalpų analizė, nustatytos charakteristikos. 24. Apsaugos nuo elektros būdai Tam, kad apsaugoti žmogų ir gyvūnus nuo elektros srovės pavojingų ir kenksmingų veiksnių, gali būti taikomi įvairūs būdai, kuriuos laidžia taikyti norminiai aktai. Pagrindiniai yra šie: • Apsauga apsauginiais aptvarais ir širmomis. • Apsauga apsauginiais apdangalais ir gaubtais. • Pažeminus įtampą. Saugos sumetimais įtampos žeminti neleidžiama autotransformatoriais. autotransformatorius yra toroidinė šerdis su apvijomis. Antrinė apvija sudaro dalį pirminės apvijos. Naudojant skiriamuosius transformatorius. Naudojant dvigubą arba sustiprintą izoliaciją. Sustiprinta izoliacija yra tokia, kuri užtikrina tokį patį patikimumą kaip ir dviguba. Įžeminus arba įnulinus elektros įrengimų pasyviąsias ir pašalines elektros srovei laidžias dalis. Kontroliuojant įtampą ir srovę. Naudojant garsinę ir vizualinę signalizaciją. Naudojant apsaugai skirtus aparatus ir priemones (saugiklius ir t.t.). Naudojant signalines kalbas ir ženklus. 25. Elektros įrenginių veikimo režimai Elektros įrenginiai gali būti projektuojami ir gaminami viename iš šių režimų: • Ilgalaikis. • Trumpalaikis - kartotinis režimas. Tada, kai temperatūra didėja, įrenginys išjungiamas, jis aušta, kol pasiekia aplinkos temperatūrą, tada vėl įjungiamas td – darbo laikas; tc - ciklo laikas. • Trumpalaikiam režimui. Elektros įrenginys, kuris veikia nepaskaičiuotame režime, laikomas veikiančiu nenormaliame režime. Eksploatuojant elektros įrenginius, jie turi būti parenkami taip, kad veiktų normaliame režime. 27. Tinklų klasifikacija. Žmogaus sauga elektros tinkluose priklauso nuo daugelio veiksnių: • žmogaus įsijungimo į tinklą schemos • tinklo neutralės režimo • įtampos dydžio • tinklo schemos • srovių dalių izoliacijos • tinklo talpos žemės atžvilgiu ir t. t. Svarbiausias iš šių veiksnių nulemiantis apsaugos priemonių taikymą yra neutralės režimas. Elektros tinklai neutralės režimo atveju skirstomi į grupes: • Tinklai su izoliuta neutrale • tinklai su tiesiogiai įžeminta neutrale. • Tinklai su izoliuota neutrale L1, L2, L3 linijiniai laidai; N nulinis darbinis laidas. Pagrindinis šio tinklo požymis, kad transformatoriaus antrinės apvijos neutralus taškas A nesujungtas su žeme. Praktiškai aukštos įtampos elektros tinkluose yra naudojama izoliuota neutralė (gali būti ir žemos įtampos tinklai). Tinklai su įžeminta neutrale. Tinklo su įžeminta neutrale transformatoriaus antrinės apvijos neutralusis taškas A yra sujungtas su žeme per įžemiklį, kurio varža yra maža. PE apsauginis nulinis laidas. Dauguma žemos įtampos vartotojų 380V įtampos elektros tinklų yra su įžeminta neutrale. Žemos įtampos elektros tinklai neutralės ir elektros įrenginių pasyviųjų dalių įžeminimo atžvilgiu skirstomi į šias sistemas: TN – žemės pasyviosios dalies ryšys su neutrale. (T – įžemintas). IT - (I – izoliacija, neįžemintas). TT – tinklas įžemintas, elektrinis įrenginys įžemintas. Ilgų linijų talpa didelė. Trumpose linijose C = 0. Tiek 10 pav., tiek 11 pav. vaizduojančiuose tinklus prisilietus prie linijinio laido įtampa gali būti pavojinga gyvybei. Iki 1000V elektros tinkluose gali būti naudojamos šios tinklų sistemos – TN_ S, TN_C, TN_C_S, TT, IT. 28. Elektros tinklų TN sistema TN sistema paprastai naudojama iki 1000 V bendrosios paskirties skirstomuosiuose tinkluose. TN_S sistemos schema: Požymiai: 5 – laidai, 3 linijiniai, N darbinis nulinis, PE apsauginis nulinis. Elektriniai įrenginiai 1, 2, 3 maitinami iš trifazio tinklo. Elektros įrenginių korpusai prijungti prie apsauginio nulinio laido. TN_C sistema Keturlaidė. Laidas PEN atlieka ir darbinio ir apsauginio laido funkcijas. TN_C_S sistema 2, 3 laidai yra pakartotinai įžeminti. 29.TT sistemA TT sistema dažniausiai naudojama tinkluose maitinančiuose telekomunikacinius ir nuolatinės srovės įrenginius, o taip pat įrenginius veikiančius pavojingose ir labai pavojingose patalpose arba lauke. 30. IT sistema IT tinklai naudojami durpynuose, karjeruose ir kitur, kur ypač sugriežtinti saugai keliami reikalavimai, kai, esant vienos fazės įžemėjimui, neleistinas maitinimo nutraukimas. Kaip matyti iš schemų, saugą elektros tinkluose užtikrina elektros įrenginių pasyviųjų dalių (korpusų) įžeminimas arba įnulinimas. Įžeminimo ir įnulinimo efektyvumas priklauso nuo to, koks yra tinklas, su įžeminta neutrale arsu izoliuota neutrale. Apsaugai nuo elektros srovės poveikio gali būti naudojami šie būdai: pasyviųjų dalių įžeminimas, apsauginis atjungimas, įtampos pažeminimas, izoliacijos pagerinimas ir t.t. 31. ELEKTROTECHNINIS PERSONALAS Tai asmenys turintys atitinkamą elektrotechninį išsilavinimą, nustatyta tvarka atestuoti ir turintys nustatytos formos pažymėjimus, suteikiančius teisę aptarnauti elektros. Elektrotechninio personalo asmenims suteikiamos ribotos teisės. Jie turi teisę atlikti tuos darbus ir toje apimtyje, kurios leidžia taisyklės. Elektros įrenginius remontuoti, montuoti, bandyti, atlikti juose matavimus, aptarnauti, derinti turi teisę tik elektrotechninio personalo asmenys. Asmenims, norintiems tapti elektrotechninio personalo asmenimis, keliami šie reikalavimai: Nejaunesnis nei 18 metų. Tinkami pagal sveikatą. Išklausę įvadinį ir pirminį instruktažą darbo vietoje. Įgiję reikiamų žinių, saugos darbų taisyklių ir instrukcijų srityse. Mokantys suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiam nuo elektros srovės poveikio. Saugos taisyklių tvarka atestuoti. Turintys pažymėjimą. Elektrotechninis personalas kvalifikacijos požiūriu yra skirstomas į šias kategorijas: Aukštos kvalifikacijos A.K Vidutinės V.K Pradinės P.K Kad įgyti A.K būtina turėti aukštąjį arba aukštenįjį išsilavinimą. P.K- nereikia turėti stažo, suteikiamas asmenims turintiems neelektrotechninį parengimą bei ne mažiau 6 mėnesius stažuotės. Pagal saugos taisyklių reikalavimus darbų vadovai skiriami tik turintys A.K. Vykdytojas tik A.K arba V.K. Brigados nariai A.K, V.K, P.K. Stažuotojai atlieka stažuotę vadovaujami A.K arba V.K. Elektrotechninio personalo žinios tikrinamos kas 2 metai. Jo lavinimo ir atestavimo tvarką nustato norminiai aktai (nuostatai). Kiekvienoje įmonėje gali būti sudarytos komisijos elektrotechniniui personalui atestuoti. Komisiją sudaro ne mažiau kaip trys asmenys. Įmonės komisija neturi teisės suteikti kvalifikacijos asmeniui atsakingam už įmonės elektros ūkį. Šiam asmeniui kvalifikaciją suteikia kitos sudėties komisija, į kurios sudėtį įeina energetikos valstybinės inspekcijos atstovai. Į atestavimo komisiją skiriami asmenys, kurių kvalifikacijos yra ne žemesnė kaip to, kuris atestuojamas. Atestuotam asmeniui išduodamas nustatytos formos pažymėjimas. Pagrindas tam- komisijos protokolas. Viena protokolo kopija lieka atestuotoje įstaigoje, kita išduodama atestuojamam. Protokole nurodomi duomenys apie atestuojamąjį asmenį, atestavimo priežastis , suteikta kvalifikacija, įrenginių įtampa, kuriose leidžiama atestuotam asmeniui dirbti. Jeigu įmonėje nėra elektrotechninio personalo asmenų, iš kurių gali būti sudaryta atestavimo komisija, atestavimą ir kvalifikaciją įgyti kitose įmonėse ir įstaigose, kurioms nustatyta tvarka leista atestuoti elektrotechninį personalą. Jeigu valstybės pareigūnas nustato, atestuotas elektrotechninio personalo asmuo grubiai pažeidžia saugos taisyklių eksploatuojamo elektros įrenginio reikalavimus, gali būti pareikalauta atlikti šį asmenį peratestuoti, nors atestavimo laikas dar nepasibaigė. Elektrotechniniuose įrenginiuose elektrotechninio personalo vykdomos šios pareigos: atsakingas už įmonės elektros ūkį, darbų vadovas, darbų vykdytojas, leidžiantysis, prižiūrintysis, brigados nariai. Kiekvieną brigadą sudaro ne mažiau kaip du ar trys asmenys, kurių vienas vykdo darbų vykdytojo pareigas. Jo pavardė įrašoma plakate „Nejungti! Įrenginiuose dirbama”. 34. Saugos priemonės vykdant darbus Eksploatuojant elektros įrenginius tenka vykdyti darbus, kuriuose pasireiškia elektros sukeliami pavojingi ir kenksmingi veiksniai. Tokių darbų vykdymas yra reglamentuotas atitinkamais saugos taisyklių eksploatuojant elektros įrenginius reikalavimais. Pagal šiuos reikalavimus numatomos techninės ir organizacinės priemonės dirbančiųjų saugai užtikrinti. Organizacinės priemonės. Tai tokios priemonės, kuriomis nustatoma darbų vykdymo tvarka. Eksploatuojant veikiančius elektros įrenginius vykdant darbus numatytos šios organizacinės priemonės: 1) darbų vykdymas pagal nurodymus; 2) darbų vykdymas pagal pavedimus; 3) darbų vykdymas pagal instrukcijas. Nurodymas yra raštiška užduotis darbams elektros įrenginiuose vykdyti. Jame nurodoma brigados sudėtis, jos asmenų klasifikacija, darbų vykdytojas, priemonės darbo vietai paruošti, darbų laikas, brigados pakeitimas, jos narių instruktavimas ir kiti duomenys. Pagal nurodymą vykdomi sudėtingi, ilgą laiką trunkantys darbai. Nurodymas apiforminamas ant nustatytos formos blanko, vienas egzempliorius lieka pas išdavusįjį asmenį, o kitas pas darbų vykdytoją. Nurodymai yra registruojami spec. žurnale. Pavedimas – tai žodinis nurodymas darbams, aptarnaujant veikiančius elektros įrenginius, vykdyti, kuris įforminamas nustatytos formos pavedimų žurnale. Instrukcija – ja vadovaujasi elektrotechninis personalas, vykdydamas nuolatinio pobūdžio su veikiančių elektrotechninių įrenginių aptarnavimu susijusius darbus. Pvz.: elektros apšvietimo įrenginių aptarnavimas. Dirbant pagal nurodymus ir pavedimus darbų vykdymo laikotarpiui skiriami darbų vadovas, darbų vykdytojas, prižiūrintysis, brigados nariai. Už saugą savo kompetencijos ribose (pagal ir pareiginius nuostatus) atsakingi šie asmenys: įmonėje darbdavio įsakymu turi būti patvirtintas asmenų, turinčių teisę išduoti nurodymus, duoti pavedimus, sąrašas. Darbų vadovai gali būti tik A.K. turintys asmenys. Darbų vykdytojai A.K. ar V.K., prižiūrintieji A.K., V.K., P.K. Darbų vadovo pareiga: užtikrinti bendrą vadovavimą darbams. Darbų vykdytojas: organizuoja konkrečius darbus konkrečioje darbo srityje. Prižiūrintysis: skiriamas tais atvejais, kai darbus vykdo neelektrotechninis personalas (pvz.: transformatorių korpusų dažymas). Brigados nariai: tiesiogiai pavaldūs darbų vykdytojui ir dirbdami pagal nurodymą vykdo jo užduotis. Kokius darbus būtina vykdyti pagal nurodymą, kuriuos pagal pavedimą ir kuriuos pagal instrukciją, nustato darbdavys, vadovaudamasis saugos techniniais reikalavimais. Vykdant darbus pagal instrukciją vadovautis: nurodymo įforminimas. Jį įforminęs asmuo atsakingas, kad numatytų priemonių užtektų dirbančiųjų saugai užtikrinti. darbo vietos darbams paruošimas. Darbo vietą dažniausiai ruošia OIB (operatyvinė išvažiuojamoji brigada). Ji įgyvendina visas nurodyme įvardintas priemones saugai užtikrinti. Paruoštos darbo vietos patikrinimas. Ją tikrina darbų vykdytojas, apie tai patvirtindamas parašu nurodyme. Brigados narių supažindinimas su darbo sąlygomis ir instruktavimas darbo vietoje. Tai atlieka darbų vykdytojas. Instruktavimas įforminamas nurodyme ir patvirtinamas darbų vykdytojo ir brigados narių parašais. Darbų pradžios įforminimas gavus leidimą pradėti darbą. Dėl leidimo kreipiasi darbų vykdytojas, o jį duoda budintis darbuotojas (dispečeris). Darbų vykdymas. Darbai dažniausiai vykdomi pagal technologines instrukcijas ir technines korteles. Pertraukų apiforminimas. Pertraukos apiforminamos tos, kurios darbo metu yra darbo dienai pasibaigus. Po pertraukos darbų vykdytojas vėl patikrina darbo vietą ir leidžia personalui dirbti. Darbo vietos sutvarkymas. Darbo užbaigimas. Sutvarkius darbo vietą darbų vykdytojas tai nurodo nurodyme ir praneša asmeniui, kuris leido pradėti darbus. Gavus leidimą įjungti elektrotechninius įrenginius, jie įjungiami. Vykdant darbus pagal pavedimus, priemonės, reikalingos būtinai saugai užtikrinti, nurodomos įrašant į žurnalą. Priemonės darbo vietai paruošti išlieka kaip nurodyme. Dirbant pagal instrukcijas darbai blankuose ir žurnaluose neregistruojami, tačiau įmonėje turi būti darbų, kuriuos leidžiama dirbti pagal instrukciją, sąrašas. Tokį sąrašą tvirtina asmuo, atsakingas už elektrotechninį ūkį. Visų organizacinių priemonių paskirtis ir tikslas užtikrinti saugų darbą. 35, 36. Elektros įrenginių įžeminimas ir įnulinimas. Žmonių apsaugai nuo elektros srovės poveikio, kai jų pasyviosios dalys gauna įtampą naudojamos šios priemonės: įžeminimas, įnulinimas, apsauginis atjungimas, skiriamieji transformatoriai, įtampos sumažinimas, dviguba izoliacija, potencialo sumažinimas ir t.t Įžeminimas ir įnulinimas. Įžeminti arba įnulinti būtina pasyviasiais elektros įrenginio srovei laidžias dalis. Šiais atvejais: kai ~380V ir didesnės įtampos; - 440V ir didesnė. Nuo ~50V iki ~380V arba –75 iki -440V būtina įžeminti arba įnulinti įrenginio pasyviąsias dalis jeigu jie veikia labai pavojingose patalpose. Iki ~50V arba iki -75V būtina, jei jie įrengti sprogimo atžvilgiu pavojingose vietose. Kokiais atvejais patikimiau įžeminti arba įnulinti nurodoma elektros įrenginių įrengimo taisyklėse. Įžemintos nulinis laidas. T- tinklas I=220/1000=0.22A nutrenkia; 100mV Kad taip nebūtu, variklio korpusą galime įžeminti, o į L1 L2 ir L3 Įrengti saugiklius. Įžeminimas tinkluose su įžeminta neutrale- nepakankama apsauga Įnulinimas geriau nes, įnulinimo varža žymiai mažesnė negu žemės. Tinkluose su įžeminta neutrale patikimesne apsauga užtikrina įnulinimas. Tokiuose tinkluose naudoti tik įžeminimą be įnulinimo negalima. Įnulinimo atveju matuojama kilpos „Fazė-nulis“ varža, jei įnulinimo varža viršija 2 omus, saugiklis suveiks būtina sąlyga, kad jis suveiks IS z0≤Uf. IS yra apsaugos aparato suveikimo srovė, z0- grandinės „Fazė-nulis“ varža, Uf- tinklo fazinė įtampa(220V). Saugiklis Automatinis jungiklis: jame yra bimetalinė- tai šiluminė apsauga. Elektromagnetinė apsauga: tai ritė su slankiojančia šerdimi. Jei šiluminė apsauga nesaugo nuo trumpo jungimo. Apsauga nuo trumpo jungimo vykdo elektromagnetinė apsauga. Yra AП50 automatinis jungiklis. I nominali=25A, reiškia ilgą laiką gali tekėti srovė I nom. Iki 25 amperų. 3MT-trifazis. M-maksimali elektromagnetinė apsauga. T-šiluminė Tam kad patikimai apsaugoti nuo elektros srovės ribojama atjungimo trukmė. Jei I nom. ≤ 32A, tai t≤0,2s. Saugiklis arba automatinis jungiklis turi suveikti greičiau nei per 0,2s, jei įrenginys nešiojamas(grąžtas). Jeo nenešiojamas per 5 s. Kiekvieną apsaugos aparatą charakterizuoja laiko priklausomybė nuo poveikio srovės santykio su nominalia srove. Praktiškai: Kuo I didesnė tuo greičiau suveikia apsauga. Schema su izoliuota neutrale: Tinkluose su izoliuota neutrale patikimesnis įžeminimas negu įnulinimas. Apsaugos priemonės turi atitikti tinklų sistemas. TM sistema naudojama bendros paskirties skirstomuosiuose iki 1000 V tinkluose. Tokioje sistemoje apsauginis laidininkas PE turi būti pakartotinai įžemintas. PE prijungimas prie įvadinės spintos arba skirstomojo skydo apsauginės laidininko šynos. Išimties tvarka darbinis laidininkas gali būti naudojamas ir apsauginiu. Tokiais atvejais laidininkas žymimas PEN. Pašalinių laidžių konstrukcijų panaudoti PEN laidais negalima. PEN sistemoje vartotojų įvadinių spintų turi būti sujungti su pakartotinai įžemintu apsauginiu laidu PEN arba laidu PE. Pavieniams įrenginiams skirtuminių aparatų srovė ne didesnė kaip 30 mA. TT sistema naudojama tinkluose, maitinančiuose telekomunikacinius ir nuolatinės srovės įrenginius (taip pat veikiančias pavojingose patalpose bei lauke), kad užtikrinti saugią prisilietimo įtampą. Šioje sistemoje tinklui atjungti gali būti panaudojama trumpo jungimo apsauga turi tenkinti sąlygą: IARA≤UL. Čia Ia – aparato trumpo jungimo srovė, kuriai esant grandinė atjungiama per 5 sekundes arba greičiau. Ra – varža. TT sistemoje trumpo jungimo apsauga naudoja tik esant vietiniams, natūraliems, vietinės varžos įžemintojams. Pasyviosios dalys prijungiami PE laidu. IT naudojamos durpynuose, ten kur šlapia. O taip pat tais atvejais, kuriuose neleistinas maitinimo tinklo nutraukimas įvykus vienos fazės nužymėjimui. Naudojama trumpo jungimo apsauga, izoliacijos kontrolės sistema ir t.t. 37. Apsauginės priemonės Apsauginės priemonės skirstomos į kolektyvines ir individualias. Kolektyvinės - įžeminimai, įnulinimai, ekranuojantys koridoriai, žaibolaidžiai. Individualios - skirtos vienam žmogui apsaugoti (dielektrinė pirštinė ir t.t.). Apsauginėmis priemonėmis vadinamos tos, kurios skirtos žmonių apsaugai nuo elektros srovės, elektromagnetinio lauko, elektrinio lauko ir statinės elektros apsaugoti. Bus kalbama tik apie individualias. Individualios apsaugos priemonės klasifikuojamos į dvi grupes: pagrindinės ir papildomos. Pagrindinėmis apsaugos priemonėmis vadinamos tokios, kuriomis leidžiama liesti įtampą turinčias srovines dalis ir kurių izoliacija atlaiko liečiamų dalių įtampą. Papildomomis apsaugos priemonėmis vadinamos tokios, kurios padidina apsaugos nuo pavojingų ir kenksmingų veiksnių patikimumą, bet jomis negalima liesti įtampą turinčių dalių. Pagrindinės ir papildomos apsaugos priemonės iki 1000 V ir >1000 V skirstomos. Žemos įtampos įrenginiuose pagrindinėmis individualios apsaugos priemonėmis yra: dielektrinės pirštinės, įtampos indikatoriai, izoliacinės lazdos, izoliacinės replės matavimo replės ir įrankiai su izoliuotomis rankenomis. Prie papildomų apsaugos priemonių priskiriami dielektriniai kilimėliai, kaliošai bei specialūs plakatai ir ženklai. Prie pagrindinių priemonių aukštos įtampos priskiriami izoliuojančios matavimo lazdos, replės, matavimo replės, įtampos indikatoriai, izoliuojančios kopėčios, teleskopiniai bokšteliai. Aukštos įtampos papildomos apsaugos priemonės: dielektrinės pirštinės, botai, kilimėliai, gaubtai, pastovai, antdėklai, įspėjimo plakatai. Visos apsauginės priemonės turi būti pagamintos ir išbandytos pagal standartų reikalavimus ir periodiškai tikrinamos. 38. PLAKATAI IR ŽENKLAI Atitinkamiems veiksmams uždrausti, įspėti apie elektros pavojų, priminti apie laikiną įžeminimą, nurodyti kokiose vietose būtina dirbti, panaudojami plakatai. Pagal savo pobūdį plakatai skirstomi į dvi grupes: kilnojamieji- kurie periodiškai yra perkeliami iš vienos vietos į kitą. Pvz. „Nejungti įrenginiuose dirbant“, nuolatiniai- „Atsargiai įtampa“. Kilnojamieji plakatai yra gaminami iš izoliacinės medžiagos, nuolatiniai- gali būti ir iš metalo. Be to kai kurie plakatai gali būti pakeičiami atitinkamais ženklais juos nuspalvinant ant pačios konstrukcijos. Pagal paskirtį plakatai skirstomi į 4 grupes: Įspėjimo: „Atsargiai įtampa“ Fonas geltonos spalvos, juodas apvadas, žaibais juodos spalvos. Šis plakatas įspėja, kad šiame įrenginyje yra dalys turinčios elektros įtampą. Toks plakatas gali būti pakeistas analogišku ženklu. Kartais fonas baltas, tai būna ant gelžbetoninių stulpų. Draudimo plakatai: „Nejungti įrenginiuose dirbama“ Leidimo plakatai: Keturkampis, žalias fonas. Priminimo plakatai: Mėlynas fonas, juodas užrašas, pvz. „Įžeminta“. 39. elektros įrenginiuose naudojamos saugos SPALVOS Elektros paskirstymo įrenginiuose atitinkamoms fazėms, gnybtams žymėti, pavarų rankenoms nudažyti, valdymo elementams paženklinti yra naudojamos kai kurios spalvos. Šių spalvų taikymas yra numatytas kai kuriais norminiais aktais: pvz. Saugos taisyklėse eksploatuojant elektros įrenginius bei kitur. Svarbu žinoti, kad spalvų panaudojimas nepakeičia visų kitų saugos priemonių, kurios taikomos apsaugai nuo elektrai pavojingų ir kenksmingų veiksnių. Kintančios ir nuolatinės įtampos įrenginiuose svarbu žinoti fazės, teigiamus bei neigiamus polius ir t.t. Trifazės kintamos įtampos tinkluose atitinkamos fazės ženklinamos taisyklėse nustatytomis spalvomis: A(L1)- geltona signalinė spalva; L1- tai pirma linija; B(L2)- žalia; C(L3)- raudona Nuolatinės srovės tinkluose: „+“ – raudona spalva, „-“ – mėlyna. Raudona spalva naudojama ir kitais atvejais: įspėjimo plakatams ženklinti, valdymo mygtukui „STOP“, komutacinių aparatų vėliavėlėms signalizuojančioms apie įjungtą padėtį. Geltona – įspėjimo plakatams žymėti, potencialiai pavojingiems įrenginiams ir pavojingoms zonoms žymėti. Žalia – leidimo plakatai, atjungtų komutacinių aparatų padėčiai nurodyti. Juoda – elektrosaugos ženklų ir plakatų ženklinimui. Kartais įnulinimo laidui žymėti. Mėlyna – priminimo plakatai. 40. Apsauga nuo elektromagnetinių laukų Elektromagnetinių laukų šaltiniai: neutralūs, dirbtiniai. Neutralūs – atmosferos elektra, galaktikos spinduliavimas. Dirbtiniai – 1) elektromagnetiniai įrenginai;2) klistroniniai ir magnetroniniai SAD generatoriai;3) fiderinių linijos jungiančios generatorius ir antenas; 4) antenos; 5) bangolaidžiui 6) transformatoriai; 7) elektros perdavimo linijos; 8) atviri elektros skirstymo įrenginiai ir kiti pramoninio dažnio šaltiniai Nuolatinių magnetinių laukų šaltiniai: elektromagnetai, solenoidai, elektros lyginimo šaltiniai. 3*108m/s E [V/m], H[A/m] E/H=377Ω Elektromagnetinių radio laukų lentelė Dažnis AD 0,1-30 MHz SAD 30-300 MHz SAD 300M 300GHz ilgis 3km-10m 10 -1 m cm mm 1-0,1 10-1 10-1 Elektromagnetinis laukas pakeičia ląstelių orientaciją, pažeidžia širdies ir kraujagyslių sistemą, sutrikdo medžiagų apykaitą. Žmogus ilgai prabuvęs elektromagnetiniam lauke pradeda jausti nuovargį, skauda galvą, rankos dreba, nemiga, temperatūra 37 laipsniai. Bet jeigu toks žmogus ilgesnį laiką nebebūna elektromagnetiniame lauke per kelias dienas viskas atsistato. Apsisaugoti: ekranuojant elektromagnetinio lauko šaltinius. Ekranai: vientisi, tinkliniai. Žmogų: metalizuoti kombinezonai, chalatai, akiniai. Turi būti įžemintas. 41. Apsauga nuo statinės elektros Statinės elektros pavojingus ir kenksmingus veiksnius sukelia statinės elektros šaltiniai, kuriuose susikaupia statinės elektros energija. Statinės elektros šaltiniai skirstomi į natūraliuosius ir techninius. Natūraliaisiais statiniais šaltiniais yra atmosferinio pobūdžio šaltiniai, pvz. Įsielektrinę debesys. Techninis šaltinis – techniniai įrenginiai, kabeliai, įsielektrinusios medžiagos. Dėl statinės elektros šaltinių pasireiškia išlydžiai. Atmosferoje vadinama žaibu, technikoje – kibirkščiavimu. Šie veiksniai gali sukelti sprogimus ir veiksnius. Tam, kad jų išvengti, tenka numatyti spec. apsaugos priemones. Statinės elektros šaltiniai taip pat gali sutrikdyti technologinius procesus: pvz. plastmasių, popieriaus. Vienoms medžiagoms besitrinant į kitas, jos įsielektrina. Dėl to prie medžiagų prilimpa įsielektrinusios dulkių ir kitos dalelės. Iš fizikos žinome, kad medžiagos įsielektrina dielektrikui trinantis į dielektriką, arba dielektrikui į laidininką. Elektrinio statinio išlydžio metu teka elektros srovės. Techniniuose šaltiniuose šios srovės nėra didelės, tūkstantosios dalys mA, tačiau potencialas didelis, apie 103 V. Todėl išlydžio metu susidaro kibirkštys, kurios gali uždegti aplinkoje esančias degias dujas ir garus. Labiausiai įsielektrina tos medžiagos, kurių elektrinis laidumas mažas. Tam, kad apsisaugoti nuo techninių šaltinių statinės elektros, yra naudojami įvairūs būdai: įžeminimas. Kartais įžeminti nepakanka. Tokiais atvejais taikomas paviršinės arba tūrinės srovės sumažinimo būdas. Tokiais atvejais padidinama oro santykinė drėgmė iki 65 – 70 %. Jeigu to taikyti negalima, galima elektrinį krūvį sumažinti, padengiant medžiagos paviršių antistatine medžiaga, arba į medžiagą įdėti antistatinių užpildų. Taip sumažinama tūrinė medžiagos varža ir ji mažiau įsielektrina. Jeigu nurodytais būdais negalima sumažinti elektrostatinių krūvio, gali būti jonizuojamas aplinkos oras (įrengiami spec. radioizotopų indukciniai neutralizatoriai). Nurodytais būdais negalima sumažinti statinio krūvio skysčiuose. Kad apsisaugoti nuo statinio krūvio vamzdynuose, skysčio įleidimo ir išleidimo greitis normuojamas (ne daugiau 1m/s). Judančių degiųjų dujų ir garų srautams apsaugoti nuo elektrostatinių išlydžių sukeliamų kibirkščių numatomos priemonės : dujose neturi būti kietų ir skystų dalelių. Transportuojant birias medžiagas, jos transportuojamos metaliniuose įžemintuose vamzdžiuose. Tai miltus ir kitas organines medžiagas, į vamzdynus paduodamas iki 65 % drėgmės oras. Jeigu technologinis procesas neleidžia naudoti sudrėkinto oro, vamzdynų vidinė aplinka jonizuojama arba pripildoma inertinių dujų. Dažnai statine elektra įsikrauna elektros kabeliai, todėl apjungus kabelius būtina iškrauti. Kabelio iškrovimas – tai jo gyslos sujungimas su žeme. Atmosferiniai šaltiniai sukelia žaibus. Žaibas yra elektrostatinės elektros išlydis. Kartu su debesimis judančių lašų paviršiuje susikaupia neigiami elektrostatiniai krūviai, o lašų viduje – teigiami. Oro srovės stambesnius lašus suskaido į smulkesnius. Mažesnieji lašai turi „- “ , stambesnieji – „+“. Tokiu būdu iš smulkių lašelių susidarę debesys „-“, iš didelių „+“.Dėl elektrostatinės indukcijos žemės paviršiuje yra „- “. Tokiu būdu susiformuoja kondensatorius. Oro srovėms judant ir kondensuojantis vandens garams, tarp debesų arba tarp debesų ir žemės elektrinis laukas stiprėja. Kai jo stiprumas pasiekia 20-30 kV, prasideda oro jonizacija. Oras tampa laidus. Įvyksta elektros išlydis – žaibas. Išlydžio trukmė – 10 μs. Srovės ir įtampos didelės. I≈200 – 300 kA, U≈1000 kV. Išlydžio vietoje temperatūra pakyla iki 20 000 ºC. Apsaugai nuo žaibų įrengiami žaibolaidžiai. Žaibolaidį sudaro 3 dalys: 1) žaibo imtuvas; 2) laidininkai; 3) įžeminimo įrenginys. Žaibolaidžio konstrukcija: srtypiniai, lyno pavidalo, tinkliniai. Žaibolaidžiai skaičiuojami pagal 3 pastatų ir įrenginių kategorijas. Kiekvienas žaibolaidis apsaugo tam tikrą zoną. Jie turi būti suprojektuoti taip, kad apsaugomas objektas patektų į apsaugos zoną. Žaibas žmogui pavojingas tuo, kad išlydžio į žemę metu susidaro didelės žingsnio įtampos, Žaibolaidžio projektavimas ir normos reglamentuojamos norminiais aktais. Skaičiuojant žaibolaidį amplitudinė srovės reikšmė priimama 150 kA.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!