Apie Vinco Krėvė biografiją ir kūrybos bruožus

Vinco Mickevičiaus-Krėvės (1882–1954) biografija. Iš Dzūkijos kilęs rašytojas nuo mažens buvo rengiamas kunigystei, tačiau pašalintas iš Vilniaus dvasinės akademijos dėl pašaukimo stokos, o gal dėl per didelio apsiskaitymo, kovos už demokratiją V. Krėvė studijavo filosofiją ir kalbotyrą Ukrainoje, mokytojavo ir domėjosi Rytų kultūra Azerbaidžane. Gyvendamas Baku, V. Krėvė kūrė, o vasaromis, grįžęs į Lietuvą, rašytojas domėjosi tautosaka. 1920 m. V. Krėvė grįžo į Lietuvą, dirbo Lietuvos universitetuose, rinko ir publikavo tautosakos rinkinius, rašė straipsnius apie kultūrą. Be to, V. Krėvė buvo susijęs ir su politika, 1940 m. buvo ministru pirmininku. Per Antrąjį pasaulinį karą V. Mickevičius emigravo į Austriją, vėliau į JAV, dirbo dėstytoju Pensilvanijos universitete, tačiau JAV nepritapo ir norėjo būti palaidotas Lietuvoje. Kūryba. V. Krėvė slapyvardį pasirinko pagal ankstesnę senelio gyvenamąją vietą, kur Mickevičiai buvo vadinami Krėvėmis. Rašytojo gyvenimas buvo susijęs su skirtingomis kultūromis, tačiau svarbiausi kūrybos šaltiniai ir sukurti kūriniai buvo siejami su tautosaka ir tradicinės kaimo gyvensenos aprašymu. Romantizmo idėjų paveiktas, neoromantizmo krypčiai priskiriamas rašytojas kūrė maištingą, tačiau nuo tradicijų priklausantį veikėją, atsižvelgė į mitinę pasaulio santvarką, vaizdavo įvairius istorijos periodus, ypač viduramžius, ir kultūros ypatumus, kalbėjo apie laisvės siekį. Drama (tragedija) „Skirgaila“. Manoma, kad ūmaus Lietuvos didžiojo kunigaikščio Skirgailos nurodymu 1382 m. Krėvoje buvo nužudytas Kęstutis, be to, žinoma, kad Skirgaila buvo Jogailos pagalbininkas. Būtent antrasis aspektas aprašytas ir tragedijoje „Skirgaila“. 1924 m. sukurta drama dėl ryškaus konflikto, stiprėjančios įtampos ir kolizijos vadinama pirmąja tikra lietuvių drama. Kiekvienoje tragedijos dalyje („Tarp dviejų pasaulių“, „Aistrų sūkury“, „Palūžusios sielos“, „Bedugnė“) stiprėja įtampa, plėtojamas žmogaus ir valdovo konfliktas, paremtas proto ir širdies priešprieša. Lietuvos didysis kunigaikštis Skirgaila vaizduojamas kaip valdovas, tragiškasis herojus, kurio pečius užgulusi sunki našta: pagoniška Lietuva jau pakrikštyta, tačiau daugelis žmonių, ir pats Skirgaila, tiki pagonybe, nors valdovas supranta, jog pagonišką tautą ištiktų prūsų likimas. Valdovas prometėjiškai atsakingas už tautą: „Aš visuomet noriu gero, bet nemoku jo pasiekti.“ Siekdamas žemių vientisumo, nenorėdamas atiduoti lenkams Jogailos pažadėtų Voluinės ir Podolės žemių („Aš myliu Lietuvą ir skaldyti jos dalimis niekam neleisiu “), Skirgaila pagrobia Lydos kunigaikštytę Oną Duonutę ir įkalina ją savo pilyje. Moteris yra lyg politinis įrankis, kuriuo manipuliuoja Skirgaila, lenkai ir Kryžiuočių ordino atstovai: lenkai iš pradžių bandė Oną Duonutę išlaisvinti, bet vėliau siekė ją ištekinti už Skirgailos, vokiečių tikslas – sukiršinti lenkus su lietuviais. Be to, ironiškas ir netinkamos valdovo sutikimas siutina atvykėlius, kurie, prisidengę krikščioniška misija, bando siekti sau naudingų tikslų. Skirgailos, Onos Duonutės ir Kelerio likimai. Kalbėdamas su Ona Duonute, Skirgaila vertina ją už principingumą ir drąsą, vėliau už šias savybes vertina ir Kelerį. Tačiau kryžiuočių atstovas taip pat prieštaringa asmenybė: iš pradžių Keleris tikisi pasinaudoti Ona Duonute kaip ir kitomis moterimis, tačiau vėliau Skirgailos antagonistas Oną Duonutę įsimyli ir net paaukoja dėl jos gyvybę. Kol Keleris moraliai stiprėja, Skirgaila – dvasiškai ir moraliai žlunga kaip žmogus ir valdovas: jis ruošiasi prievarta vesti Oną Duonutę, o kai pajunta jai taurius jausmus, ji valdovą iškeičia į Kelerį,protagonistas primiršta šalies interesus ir ima kerštauti: „Jei tau jisai tiek patinka, pažadu padovanoti jo galvą.“ Iš pradžių Skirgailai patikęs Oną Duonutės drąsumas, orumas, vėliau kunigaikštį pykdo. Be to, jį paveikė lenkų sumeluotas pagoniško tikėjimo ir papročių gynėjo Stardo apsikrikštijimas. Nusivylęs dvasiniu autoritetu, Skirgaila kreipiasi patarimo į Skurdulį, tačiau filosofinis aiškinimas apie Praamžių ir kovos prasmę Skirgailą dar labiau suglumina: „Pasakyk man, krivi, kada tu melavai, dabar ar tuomet, kai plūdai mus, kam, užmiršę senus dievus, draugaujam su vokiečiais ir lenkais?“ Šalia proto ir jausmo be galo svarbus religinis ir politinis valdovo konfliktas. Kulminaciją pasiekęs protagonisto ir antagonistokonfliktas susijęs su pasirinkimu: Keleris renkasi tarp gyvybės ir garbės, o Skirgaila – tarp žmoniškumo ir keršto. Valdovo deheroizavimas. Tragiškasis herojus nuolat buvo priverstas rinktis. Per didelė atsakomybė už Lietuvą ir asmeninės laimės troškimas vertė Skirgailą maištauti, kentėti. Dvasinis ir moralinis nuosmukis neleidžia Skirgailos heroizuoti: pasiaukojęs ir miręs Keleris verčia moraliai juo žavėtis, kerštą įvykdęs Skirgaila moraliai pralaimi, praranda turėtą galią, kerštauja, nuo valdovo nusisuka net savi. Tai dvasinis ir moralinis valdovo bei žmogaus žlugimas. Vincas Krėvė Biografija Vincas Krėvė (Vincas Mickevičius) gimė 1882 m. Subartonyse, netoli Merkinės. Iš pradžių mokėsi pas daraktorių, paskui Merkinės mokykloje. Peterburge išlaikęs gimnazijos keturių klasių kurso egzaminą, įstojo į Vilniaus kunigų seminariją, iš kurios po dvejų metų išėjo. Kadangi Lietuvoje buvo uždarytos visos mokyklos, 1904 m. išvyko studijuoti svetur ir per ketverius metus baigė du universitetus: Lvove įgijo filosofijos daktaro laipsnį, Kijevo universitete už diplominį darbą „Indoeuropiečių protėvynė" gavo didįjį aukso medalį. Mokslininko karjera buvo garantuota, tačiau V. Krėvė išvyko mokytojauti į Baku. Ten berniukų realinėje gimnazijoje 1909-1920 m. dėstė rusų literatūrą, rašė mokslinius darbus, visuomenei skaitė paskaitas apie Rytų religijas. Pirmuosius kūrinius išspausdino 1909 m. 1920 m. grįžo į Kauną, dirbo profesoriumi Kauno, vėliau Vilniaus universite, redagavo per dešimtį mokslinių ir publicistinių leidinių, rinko ir skelbė tautosaką, buvo įsitraukęs į politinę veiklą. Artėjant antrajai bolševikų okupacijai 1944 m. pasitraukė į Austriją, vėliau persikėlė į JAV. Pensilvanijos universitete dėstė rusų ir lenkų kalbas bei literatūras. Mirė 1954 m. Amerikoje, netoli Filadelfijos. 1992 m. perlaidotas gimtinės kapinėse Subartonyse. Kūrybos bruožai l . V. Krėvės kūrybą sunku įsprausti į vienos kurios nors literatūros krypties rėmus. Sodrūs, tikroviški kaimo buities vaizdai, į kuriuos žvelgiama romantiko akimis, senojo kaimo žmogaus poetizavimas (apsakymų rinkinys „Šiaudinėj pa­stogėj", 1921-1922, apysaka „Raganius", 1939), atsigręžimas į herojišką tautos praeitį („Dainavos šalies senų žmonių padavimai", 1913), nepritampančio, maištaujančio žmogaus paveikslas (drama „Šarūnas", 1911) rodo V. Krėvės kūrybą esant daugiau romantinę nei realistinę. 2. Ieškodamas lietuviškos dvasios savitumo, V. Krėvė, kaip ir kiti XX a. pradžios neoromantikai, nukreipė žvilgsnį į praeitį - dramose, padavimuose dėmesys sutelkiamas į pagonybės laikus, kuriami stiprūs, maksimalių siekių charakteriai, prozoje vaizduojami tradiciškai tebegyvenantys senieji Lietuvos kaimo žmonės, kurie, autoriaus požiūriu, dar yra išlaikę tautinio būdo individualumą, įkūnija esmines lietuviško charakterio savybes. Tokie yra išminčiai skerdžiai Lapinas („Skerdžius"), Gugis („Raganius"), „bedievis" Vainorus („Bedievis"). 3. Drama „Skirgaila" (1924), palyginti su XIX a. pabaigos draminiais kūriniais, yra pirma tikra drama lietuvių literatūroje. Visa, ko stigo anksčiau parašytoms lietuviškoms pjesėms, - konfliktą, nuolat stiprėjančią įtampą, draminį veiksmą, tragišką situaciją galima rasti „Skirgailoje". Tai keturių veiksmų draminis veikalas, kuriame dėmesys sutelkiamas į Lietuvos kunigaikščio Skirgailos tragediją: ambi­cingas valdovas, siekdamas keršto, pralaimi kaip žmogus - tampa tikru tironu. 4. Dramoje Lietuvos valdovą Skirgailą matome atsidūrusį tragiškoje padėtyje, kurios jis negali nei išvengti, nei pakeisti: Lietuva - jau pakrikštyta valstybė, kunigaikščio pilyje gyvena katalikų kunigas, svečiuojasi vokiečių riteriai, tačiau valdovo bendražygiai, ypač senasis vaidila Stardas, tiki senaisiais dievais, ilgisi laikų, kai buvo gerbiami šventi ąžuolynai. 5. Kaimyninių šalių pasiuntiniai, su kuriais Skirgailai tenka bendrauti, nepagarbiai atsiliepia apie niūrų ir rūmų etiketo nepaisantį Lietuvos valdovą, tačiau patys yra nė kiek ne geresni. Jie rūpinasi tik savo nauda, kurią dangsto tėvynės ir Bažnyčios vardu. Svetimšaliai pasiuntiniai dramoje vaizduojami kaip praradę riterystės vertybes - tiesumą ir atvirumą, žodžių ir darbų vienybę. Diplomatija ir apgaulė dramos pradžioje traktuojama kaip naujosios Europos ginklas, kurio vėliau, priverstas aplinkybių, griebiasi net Skirgaila. Konfliktas tarp tiesos ir melo, nuoširdumo ir veidmainystės, užsimezgęs dramos pradžioje, plėtojamas iki kūrinio pabaigos. 6. Vienas svarbiausių Skirgailos vidinio dramatizmo šaltinių yra proto ir jausmų konfliktas. Protu Skirgaila suvokia, kad reikia gelbėti ne senuosius dievus, o tautą. Tačiau širdyje jis jaučia pagarbą pagonių dievams ir slapta pritaria Stardui. 7. Skirgaila - tragiška asmenybė, nes nepajėgia suderinti valdovo pareigų ir noro būti laimingam, mylimam. Prievarta savo pilyje uždaręs Lydos kunigaikštytę Oną Duonutę, kad lenkams kaip kraitis neatitektų jos žemės, valdovas nori būti švelnus, trokšta meilės ir ramybės, net pasiryžta dėl kunigaikštytės atsisakyti sosto, tačiau ir čia patiria pralaimėjimą. Ona Duonutė, pamilusi vokiečių riterį Kelerį, atstumia Lietuvos valdovą. 4. Tragišką konfliktą dramoje stiprina ir Skirgailos priešininkas Keleris. Tai gudrus ir narsus karys, atvykęs į pilį kaip kaimyninės šalies pasiuntinys. Jis pamilsta Oną Duonutę ir pasiaukoja dėl jos garbės - neišsiduoda, kad buvo kunigaikštytės miegamajame, ir leidžiasi užkasamas gyvas. Moraliai Keleris stipresnis už Skirgailą, nes sugeba nepaisyti savo asmeninių interesų ir mirti dėl kitų. Paaukojęs gyvybę dėl moters garbės, jis lieka ištikimas viduramžių riterių kodeksui.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!