Apie globalizaciją

Vieni mokslininkai globalizaciją laiko istoriškai nauju reiškiniu, kiti - tik nauja sąvoka, reiškianti verslo transnacionalizaciją, besiplečiantį išteklių bei gamybos veiksnių judėjimą.
Skirtumą tarp transnacionalizacijos bei globalizacijos galima paaiškinti išskiant kiekybinæ ir kokybinæ globalizacijos dimensijas.
Kiekybinė globalizacijos dimensija pirmiausia sietina su ekonominiais pokyčiais.
Ekonominius pasaulio pokyčius galima suskirstyti į mikro- bei makroekonominius.
Globalizacija, kaip dauguma kitų rinkos ekonomikos procesų, prasideda nuo savarankiškų ūkio subjektų veiklos.
Būtent jie užmezga ir palaiko gamybinius, prekybinius, mokslinius - techninius ryšius su užsienio partneriais, įkuria ar įsigyja kompanijas kitose valstybėse, jungiasi į tarptautinius aljansus ar sindikatus.
Esminis globalizacijos ypatumas mikroekonominiame lygyje – strateginė kompanijų orientacija, pasižyminti globaline charakteristika: siekdamos maksimizuoti pajamas, kompanijos visame pasaulyje ieško palankesnių veiklos sąlygų.
Taip formuojasi globalizacijos pagrindas, sukuriantis vyriausybinio palaikymo, t.y., makroekonominės politikos poreikį – tai, visų pirma, rinkų liberalizacija, prekybos barjerų panaikinimas.
Pasaulis tampa pasauliu "be sienų", taigi ir ekonomika tampa bendra, globali, kompanijoms sudaromos galimybės formuoti transnacionalinius verslo bei finansinius tinklus.
Verslui peržengus nacionalines ribas, valstybė jo efektyviai reguliuoti nebegali.
Todėl kuriamos tarptautinės ekonominės, teisinės, politinės institucijos, veikiančios tarptautinės teisės pagrindu.
Globalizacija šiandien jau ne vien tik verslo transnacionalizacija, bet ir makroekonominis, politinis, kultūrinis, teisinis, socialinis procesas,t.y., kokybiniai pokyčiai visuomenės gyvenime.
Globalizacijos plėtros požymiai:
Ekonominis aspektas. Kapitalo koncentracija, stambių finansinių kompanijų ir grupių augimas peržengia valstybių ribas ir veikia vientisoje ekonominėje erdvėje.
Politinis aspektas. Valstybės ribos praranda reikšmæ, valstybė vis mažiau kontroliuoja finansų rinkas.
Globalizacijos plėtros požymiai:
Integracinis aspektas. Europos bendrija 1985 m. Liuksemburge priėmė dokumentą, kuris įsigaliojo 1987 m., dėl laisvo prekių, paslaugų, kapitalo ir darbo jėgos judėjimo.
1986m. (GATT) priimtas aktas dėl tarptautinės prekybos apribojimų sumažinimo.
Vokietijų susijungimas į vieną valstybæ. Buvusių socialistinių valstybių perėjimas į rinkos ekonomiką, įstojimas į NATO ir ES.
Globalizacijos plėtros požymiai:
Techninis aspektas. Naujos transporto ir ryšių galimybės užtikrino greitą prekių, paslaugų, finansinių išteklių judėjimą.
Visuomeninis aspektas. Susilpnėjimas tradicijų, socialinių ryšių visuomenėse užtikrino gyventojų, darbo jėgos mobilumą.
Globalizacijos plėtros požymiai:
Rinkų liberalizavimas. Internacionalizacija ne tik mainų, bet ir gamybos multinacionalinių kompanijų forma.
Pagrindiniais globalizacijos plėtros veiksniais...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!