Apie biosferą

Biosfera – Žemės sluoksnis, kuriame aptinkama gyvųjų organizmų. Ji aprėpia viršutinį litosferos sluoksnį, beveik visą hidrosferą ir troposferą. Jos ribas apibrėžia mikroorganizmų paplitimas.
Žemės sluoksnis, kuriame gyvena daugialąsčiai, daug mažesnis už biosferą. Mikroorganizmų litosferoje galima rasti iki 3-4 gylio, o daugialąsčių tik ploname viršutiniame jos sluoksnyje. Žuvys ir kiti daugialąsčiai gyvena giliausiuose vandenynų vietose, gyvūjų organizmų aptinkama ledynuose bei druskinguose ežeruose. Atmosferoje mikroorganizmų aptinkama iki 15km, paukščių – iki 8-12 km aukščio.
Gyvųjų organizmų didžiausia dalis yra sausumos paviršiuje. 99 proc. Žemės gyvųjų organizmų sudaro sausumo žalieji augalai. Pasauliniame vandenyne susitelkę tik 0,13proc visos Žemės gyvųjų organizmų masės, daugiausia – žemyniniame šelfe.
Gyvoji – organizmai – augalai, gyvūnai, grybai, bakterijos, virusai.
Biogeninė – org. kilmės medž. (humusas) ir uolienos (anglys, nafta, gamtinės dujos, klintis).
Neorganinė – (vanduo, neorganinės uolienos), susiformavusios nedalyvaujant gyviesiems organizmams.
Mišrioji – (dirvožemiai, dumblas), kuri formuojasi vykstant fiziniams, cheminiams, biologiniams procesams.
Nevienodas gyvybės pasiskirstymas žemėje.
Biomasė – gyvųjų organizmų masė, tenkanti ploto vienetui (t/ha).
Augalų ir gyvūnų skaičių bei įvairovę sausumos paviršiuje lemia šilumos ir drėgmės kiekis.
Šilumos reikia augalams augti ir gyvūnų rūšių aktyvumui. Karštojoje juostoje ypač didelė augalų ir gyvūnų įvairovė. Nuo atogrąžų ašigalių kryptimi gyvybės rūšių mažėja.
Gyvosios būtybės priklauso nuo drėgmės. Vešlios augalijos ten, kur iškrinta daug kritulių. Tankūs miškai auga tik humidinėse srityse.
Dideliu biomasės kiekiu dėl didelio medžių svorio pasižymi miškų kraštovaizdžiai. Daugiausiai biomasės drėgnuose atogrąžų miškuose, o mažiausiai – atogrąžų dykumose. Tačiau metinis biomasės prieaugis (produkcija) miškuose ir žoliniuose kraštovaizdžiuose (savanose, stepėse) nedaug skiriasi. Pvz. stepėse biomasės produkcija yra net didesnė nei vidutinių platumų miškuose.
Vandens organizmų paplitimą lemia druskingumas, deguonies kiekis, šviesa.
Pastaraisiais laikais žmonių ūkinė veikla turi didelę įtaką gyvūnų ir augalų paplitimui.
Žemės augalija ir gyvūnija
Augalija – flora- augalų rūšių visuma tam tikroje teritorijoje. Žemėje žinoma 290tūkst. augalų rūšių, sausumos paviršiaus pagr. dalį augalų sudaro medžiai, krūmai, žoliniai augalai. Dar paplitusios samanos ir kerpės.
Gyvūnija – fauna – gyvūnų rūšių visuma tam tikroje...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!