Kultūros kūrimas - tęstinis procesas. Šiuolaikinė kultūra remiasi praeityje sukurtomis vertybėmis. Tai, ką šiandien laikome kultūros palikimu ankščiau buvo žmogaus gyvenimo kasdienybė. Vėlesnes kartas pasiekė tik dalis praeityje sukurtų vertybių: vieni senosios kultūros reliktai išlieka todėl, kad jie buvo saugojami, o kiti atsitiktinai.
Dvasinis palikimas yra įaugęs į žmonių pasaulėžiūrą ir pasaulėjautą arba su ja konfrontuoja. Nuo to kas laikoma vertinga priklauso kultūrinio palikimo išsaugojimas. Europietiškoje kultūroje egzistuoja ir atsiribojimo ir idealizavimo dėsniai, senąsias koncepcijas neigia naujos, kurios savo ruožtu vėl yra neigiamos, o paneigtosios vėliau tampa idealizacijos objektu. Neigimas išnyksta, kai esama padėtis pakankamai tvirta ir jai ankstyvesni įsitikinimai nesudaro grėsmės, ar kai ieškoma argumentų naujai esamybei pagrįsti: Lietuvoje, priėmus krikščionybę, pagoniškoji kultūra imama neigti į ją žiūrima kaip į negerą, netoleruotiną reiškinį. XVII a. viduryje požiūris ima keistis. Štai A. Kojelavičius- Vijūkas pastebi, jog pagonys dori ir sąžiningi žmonės, jų kova prieš kryžiuočius teisėta, praėjo dar keli šimtmečiai ir imama žavėtis pagonybe. Simonas Daukantas teigia, kad senoji religija atitinka „lietuvių būdą“ [Genzelis, Kultūrų sąveika, V. 1989, 4 psl].
Mūsų laikmeciu vyksta glodalizacijos procesai, ryškėja dvi tendencijos: kosmopolitinių vertybių vertinimas labiau negu nacionalinių bei pasipriėšinimas dvasiniam lėkštėjimui, įžvelgiama grėsmė, kurią gali sukelti naujos vertybinės orientacijos, tautiškumo, tautos kultūros paveldo ignoravimas. Todėl auga susidomėjimas tautos pasaulėjautos raida, propoguojama tai, kas tautos kultūroje unikalu, savita ir verta tapti pasaulinės kultūros paveldu. Tokie reiškiniai yra tautos ritualai, apeigos, apeiginė magija. Ritualinių reiškinių genezės, semantikos, simbolikos nagrinėjimas atskleidžia įdomias kultūros raidos kryptis, pasaulio pažinimo įvairovę.
Agrarinių papročių apeiginė magija - plati kultūros sritis, nes ir gamtos kaitą ir darbus lydėjo gausios apeigos. Jos skiriasi įvairiose Lietuvos vietose. Todėl šio darbo objektu pasirinktos apeigos, atspindinčios chtoninę pasaulėjautą. Didesnis dėmesys, skirtas veiksmo magijai, žodžio magija paminima, jei ji lydėjo veiksmo magiją.
Rengiant darbą taikytas lyginamosios analizės metodas.
Darbo šaltiniai – lietuvių raštijos veikaluose užfiksuotos apeigos bei šiuolaikinių etnografų tyrinėjimai, tautosakos...
Šį darbą sudaro 4235 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!