• Iš pradžių viešpatavo Chaosas – netvarkingas elementų mišinys. Iš jo atsirado šviesos nutviekstas Uranas – Dangus, gyvybės gimdytoja ir penėtoja Gaja – Žemė ir tamsusis pasaulis po žeme - Tartaras. Uranas vedė Gają. Pirmieji jų vaikai buvo siaubingi šimtarankiai milžinai ir pabaisos vienaakiai kiklopai, kuriuos pasibaisėjęs Uranas netrenkė į Tartarą. Paskui Gają pagimdė galingus, gražius titanus ir titanides, iš kurių kilo upių dievai, Saulė, Mėnulis, Aušra, žvaigždės, vėjai. Titanas Kronas sukurstė savo brolius prieš Uraną ir atėmė iš jo valdžią. Tik titanas Okeanas, beribiais vendenimis juosiantis žemę, nedalyvavo sąmoksle. Kronas tapo pasaulio valdovu ir vedė titanidę Rėją. Motina Gaja buvo išpranašavusi, jog iš jo atims valdžią sūnus, todėl visus gimusius vaikus Kronas prarydavo. Šis mito elementas vargu ar turi ką bendra su antropofagija (žmogėdriškumu). Mat Kronas (graik. Chronos) yra Laikas, praryjąs visa, kas egzistuoja. Taigi kronas prarijo Hestiją, Demetrą, Herą ir Poseidoną. Laukdamasi paskutiniojo vaiko, Rėja pasislėpė Krėtos saloje, ten pagimdė Dzeusą ir atidavė jį auklėti nimfoms. (Nimfos – palankią žmogui gamtą simbolizuojančios deivės, jaunos, gražios mergaitės, gyvenančios olose, pavėsingose giraitėse, šokančios ir žaidžiančios vešliuose pievose). Vietoj kūdikio Rėja davė kronui praryti akmenį. Dzeusą savo pienu penėjo ožka Amaltėja, kurios ragą atsidėkodamas pasaulio valdovas vėliau pavertė Gausybės ragu. Kas jį turi, tam nieko netrūksta, nes iš Gausybės rago be paliovos pilasi visokios gėrybės. Užaugęs Dzeusas davė Kronui vaistų, verčiančių atryti visus vaikus. Brolių padedamas, jis nuvertė Kroną (nugalėjo Laiką, išsiveržė iš jo valdžios) ir pakvietė brolius burtais pasidalyti pasaulį: Dzeusui atiteko dangus ir žemė, Poseidonas tapo jūrų valdovu, hadui buvo lemtas Tartaras. Dzeusas vedė Herą ir savo buveine pasirinko Olimpo kalną.
Olimpas
• Mitiniam Olimpe, kuris nedaug ką teturi bendra su tikruoju 3km aukščio kalnu, stūksančiu Graikijos šiaurėje, viešpatauja amžinas pavasaris, nestūgauja vėjai ir nelyja lietūs, amžinai jauni ir gražūs, nemirtingieji dievai gyvena dailiuose didinguose rūmuose. Jie minta ambrozija – nemirtingumą...
Šį darbą sudaro 833 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!