Antibiotikų poveikis mikroorganizmams

Šis projektas yra aktualus, nes galime išsiaiškinti kokie preparatai (antibiotikai) veikia geriausiai „kovojant“ su mikroorganizmais , konkrečiai - bakterijomis. Šiomis dienomis vis sparčiau atsiranda bakterijų, kurios tampa atsparios antibiotikų poveikiui. Bakterijos tapdamos atsparios dauginasi, plinta ligos. Todėl svarbu žinot, kokie antibiotikai geriausiai “žudo” bakterijas. Žinias, įgytas projekto metu, galėsime panaudoti kasdieniniame gyvenime bei artėjančioms medicinos studijoms. Ši tema yra akuali, nes daugybė užkrečiamų (infekcinių) ligų yra gydomos būtent antibiotikais, todėl naudinga yra išsiaiškinti, kokie antibiotikai veikia mūsų natūralioje mikrofloroje esančias bakterijas.
Tai vaistai, kurie naikina bakterijas ar stabdo jų augimą ir taip gydo užkrečiamasiąs ligas. Įprastiniai antibiotikai neveiksmingi prieš grybelines bei kitas ne bakterines infekcijas, o kiekvienos rūšies antibiotikas efektyviai kovoja tik su tam tikros rūšies bakterijomis. Jie negydo virusinių ligų. Pirmasis antibiotikas – penicilinas - buvo išrastas 1929m. Rugsėjo 30d. anglų mikrobiologo, farmakologo Aleksandro Flemingo. Mokslininkas savo laboratorijoje paliko lėkštelę su užsėta Auksinio stafilokoko bakterija ir išvyko dviem savaitėms atostogų. Sugrįžęs A. Flemingas pastebėjo švarų ratą supantį gelsvai žalią pelėsį, kuris atsitiktinai užteršė lėkštelę. Žaliojo pelėjūno (Penicillium notatum) rūšies spora pateko į lėkšelę iš viršuje esančios mikologijos laboratorijos. Stafilokoko bakterijos užaugo tik ten, kur nebuvo pelėsio. Tokiu būdu A.Flemingas spėjo, jog pelėsiuose yra medžiagos, naikinančios stafilokoko bakterijas. Vėliau mokslininkas pradėjo bandymus su gyvūnais ir ištyrė, jog ši medžiaga, kuri naikina bakterijas, nėra toksiška gyviems organizmams. Mokslininkas savo laboratorijoje paliko lėkštelę su užsėta auksinio stafilokoko bakterija ir išvyko dviem savaitėms atostogų. Sugrįžęs A. Flemingas pastebėjo švarų ratą supantį gelsvai žalią pelėsį, kuris atsitiktinai užteršė lėkštelę. Žaliojo pelėjūno (Penicillium notatum) rūšies spora pateko į lėkšelę iš viršuje esančios mikologijos laboratorijos. Stafilokoko bakterijos užaugo tik ten, kur nebuvo pelėsio. Tokiu būdu A.Flemingas spėjo, jog pelėsiuose yra medžiagos, naikinančios stafilokoko bakterijas. Vėliau mokslininkas pradėjo bandymus su gyvūnais ir ištyrė, jog ši medžiaga, kuri naikina bakterijas, nėra toksiška gyviems organizmams.A.Flemingo atradimo rezultatai buvo išspausdinti, tačiau...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!